„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai sudarė sutartį, pagal kurią nuomojo automobilį vadovaujamai partijai, antradienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Tyrimą atlikę etikos sargai nustatė, kad R. Žemaitaitis dalyvavo sprendžiant su jo paties automobilio nuoma partijai susijusius klausimus, nuo jų nenusišalino, taip pat laiku nedeklaravo automobilio nuomos sutarties.
„Konstatavome šiurkštų įstatymo pažeidimą ir konstatavome, kad nevykdė pareigos nusišalinti, tai yra klasikinis interesų konfliktas. Ir taip pat konstatavome, kad taip pat laiku nepapildė privačių interesų deklaracijos“, – po posėdžio antradienį žurnalistams sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.
Etikos sargai šio klausimo ėmėsi susipažinę su gautais pranešimais bei viešojoje erdvėje paskelbta informacija, jog R. Žemaitaitis, eidamas partijos pirmininko pareigas, pasirašė automobilio nuomos sutartį su savimi, kaip su fiziniu asmeniu.
VTEK duomenimis, 2024 metų sausio 15 dieną partijos valdyba svarstė automobilių nuomos klausimą. R. Žemaitaitis tame posėdyje pasiūlė partijai išnuomoti savo automobilį. Jis toliau dalyvavo svarstant ir priimant sprendimą dėl automobilio nuomos bei pasirašė posėdžio protokolą.
Tų pačių metų sausio 17 dieną partija, atstovaujama paties pirmininko, su R. Žemaitaičiu, kaip fiziniu asmeniu, sudarė jam priklausančio automobilio nuomos sutartį. Vėliau ši nuomos sutartis buvo pakeista.
Komisija atkreipė dėmesį, kad iš pradžių sutartis pasirašyta ranka, o vėliau – 2025 metų rugsėjo 1 dieną – ta pati sutartis papildomai pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu.
VTEK konstatavo, kad R. Žemaitaitis, dalyvaudamas partijos valdybos posėdyje svarstant ir balsuojant dėl jam priklausančio automobilio išnuomojimo, pasirašydamas posėdžio protokolą, taip pat pasirašydamas automobilio nuomos sutartį ir jos pakeitimą, realizavo savo privatų interesą veikdamas interesų konflikto situacijoje.
Nenusišalindamas nuo šių veiksmų, „Nemuno aušros“ vadovas šiurkščiai pažeidė Interesų derinimo įstatymą.
Anot VTEK pirmininko, pažeidimas laikomas šiurkščiu, nes interesų konflikto situacijoje buvo įgyvendintas privatus interesas.
„Nesvarbu, kokios organizacijos yra vadovas, interesų konfliktus turi valdyti organizacijos viduje, tiek prieš politinės partijos narius, tiek prieš visuomenę. Politinės partijos yra vieši juridiniai asmenys ir mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami toms funkcijoms atlikti, kurioms turi būti naudojami“, – sakė G. Sakalauskas.
Po šio sprendimo VTEK pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Jos metu bus aiškinamasi, ar veiksmuose dėl automobilio nuomos nėra administracinio nusižengimo požymių ir ar turi būti priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
„Bauda svyruoja nuo minimum 600 iki 1,6 tūkst. eurų. Vidurkis VTEK praktikoje yra apie 1 tūkst. eurų. Viskas priklausys nuo kitų aplinkybių paaiškinimo“, – teigė G. Sakalauskas.
Be to, etikos sargai nusprendė perduoti prokurorui įvertinti automobilio nuomos sutarties pasirašymo aplinkybes – ar jose nėra nusikalstamos veikos požymių ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
„Visą informaciją, patį sprendimo projektą paskelbėme rezoliucinę dalį šiandien, patį sprendimą paskelbsime per penkias darbo dienas, tai tame laikotarpyje ir kreipsimės (į prokuratūrą – BNS)“, – sakė VTEK pirmininkas.
R. Žemaitaičio veiksmai tirti kaip partijos pirmininko, o ne kaip parlamentaro, nes pastaruosius vertina Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
R. Žemaitaitis VTEK sprendimą laiko nieko vertu
„Jeigu būtų čia Gabrielius Landsbergis, tai būtų nepažeista, bet kadangi Žemaitaitis, tai pažeista. Tai ką ten skųsti ir vargti, tai nereikia nei ten vargti, nei ten nieko. Tai dar vienas parodymas žmonėms ir visuomenei, kad bet kokiu atveju, bet kokiomis priemonėmis bando įkibti“, – BNS antradienį sakė „aušriečių“ vedlys.
„Man nulinės vertės (VTEK sprendimas – BNS), gali šimtą jų priimti, man giliai vienodai. Kai žinai, kad politiniai sprendimai priiminėjami, tai nėra ko kreipti dėmesio į tokius sprendimus“, – sakė jis.
„Kadangi esi politikas, tai jau čia šiurkštus (pažeidimas – BNS), bet jeigu įstaiga, tai nešiurkštus. O jeigu viešoji įstaiga, (…) pavyzdžiui, ten koks žirgynas, padelio, teniso, bokso asociacija ar futbolo federacija – jie irgi nuomojasi automobilį arba nuomoja vadovo automobilį – tai jie gali, o mes įkurti esam pagal Politinių partijų įstatymą, sako, ne, jūs negalite taip daryti“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jis teigė, kad taip pat įstatymą pažeidinėja Seimo pirmininko ar premjero pareigas einantys politikai, kai į susitikimus su gyventojais vyksta tarnybiniu transportu.
Kaip skelbė BNS, R. Žemaitaitis su „Nemuno aušra“ buvo sudaręs sutartį, pagal kurią jai nuomojo automobilį už 31,5 tūkst. eurų.
2024 metų sausio 17 dieną R. Žemaitaitis su partija sudarė automobilio nuomos sutartį, kurios mėnesinis mokestis siekė daugiau nei 3,1 tūkst. eurų. Sutartis galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik 2026 metų sausio 29 dieną.
Pats R. Žemaitaitis BNS neneigė nuomos ir akcentavo, jog partija tokį sprendimą priėmė, nes jokios įmonės automobilių nenuomojo. Automobilio nuomos kainą politikas grindė dideliais kuro bei automobilio eksploatacijos poreikiais.
Jis pabrėžė, kad partijai tapus parlamentine ir gavus valstybės dotaciją, minėtos nuomos sutartys buvo nutrauktos. Pernai „Nemuno aušros“ dotacija iš valstybės biudžeto siekė 483,7 tūkst. eurų.
Liberalų sąjūdis vasario pradžioje raštu kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), Valstybinę mokesčių inspekciją, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas ištirti, ar R. Žemaitaitis nepažeidė Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo ir kitų įstatymų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija vasarį nusprendė nesiimti tyrimo dėl galimų pažeidimų, tuo metu kovo pradžioje Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Savo ruožtu VRK dėl šiurkštaus finansinės apskaitos pažeidimo „Nemuno aušrai“ nusprendė neskirti valstybės dotacijos. Šį sprendimą „aušriečiai“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
