Būsimasis popiežius Leonas XIV, Robertas Prevostas, ir jo vyresnieji broliai Johnas Prevostas (Džonas Prevostas) bei Louis Prevostas (Luis Prevostas), dar prieš jam tampant popiežiumi gyveno įprastą gyvenimą kaip ir bet kuri kita šeima.
Gyvenimas buvo „kaip ir visų kitų“, – balandžio 17 dieną interviu laidai „EWTN News In Depth“ sakė Johnas Prevostas. „Viskas buvo įprasta – eidavome į mokyklą, grįždavome namo, darydavome namų darbus, eidavome į lauką pažaisti, grįždavome, ruošdavomės pamokoms, eidavome miegoti, ir taip kasdien iš naujo“, – pasakojo jis.
Anot jo, „Robas buvo jaunesniųjų skautų būrelio narys, o visi broliai patarnaudavo prie altoriaus ir giedodavo chore“. Visi jie visą laiką mokėsi katalikiškose mokyklose – nuo pradinių klasių iki pat vidurinės mokyklos baigimo, todėl jų kasdienybė buvo įprasta: daug laiko praleisdavo lauke, žaisdavo iki sutemų. Prisiminęs vaikystę, Prevostas pasakojo, kad kartą kieme statant pašiūrę Robas įkrito pro stogą, nes dalis medienos buvo supuvusi – stogui jie naudojo senas duris iš namo.
1960 metais Prevostas ir jo broliai taip pat dalyvavo laidoje „Bozoʼs Circus“. Tai buvo vaikams skirta kasdien rodoma Čikagos televizijos kanalo WGN laida, į kurią patekti buvo sudėtinga, nes bilietų trūko. Tačiau vienas iš WGN orkestro muzikantų mokė muzikos vaikus mokykloje, kurioje dirbo jų tėvas, todėl pasiūlė jiems galimybę patekti į šią laidą. „Mes iš karto pasinaudojome šia galimybe, galėjome patekti į laidą“, – prisiminė Prevostas.
Be linksmų prisiminimų apie vaikystę, Prevostas pabrėžė ir tikėjimo svarbą šeimoje, teigdamas, kad tikėjimas prasideda namuose ir pamažu auga bei stiprėja. Jis pasakojo, kad jų tėvas kartkartėmis skaitydavo Bibliją ir pasakodavo jos istorijas, šeima visada melsdavosi prieš vakarienę, o kiekvieną vakarą po vakarienės kartu kalbėdavo rožinį.
Be linksmų prisiminimų apie vaikystę, Prevostas pabrėžė ir tikėjimo svarbą šeimoje, teigdamas, kad tikėjimas prasideda namuose ir pamažu auga bei stiprėja.
Kalbėdamas apie brolio pašaukimą, Prevostas sakė, kad popiežius Leonas visada norėjo būti kunigu ir jau nuo mažens buvo aišku, jog jis turi tokį pašaukimą. Jis prisiminė, kad dar pradinių klasių laikais viena kaimynė, matydama juos žaidžiančius lauke, pasakė, jog Robas taps pirmuoju amerikiečiu popiežiumi. Dabar, eidamas popiežiaus pareigas, jis, anot brolio, kalba apie svarbius klausimus ir ragina juos spręsti, ypatingą dėmesį skirdamas atstumtiesiems ir visuomenės paraštėse esantiems žmonėms.
Prevostas pabrėžė, kad popiežius Leonas pasižymi „šventojo kantrybe“ – prieš atsakydamas viską gerai apmąsto, todėl jo požiūris yra gilesnis nei spontaniški kitų atsakymai. Jo teigimu, brolio tarnystė skatina žmones sugrįžti prie tikėjimo: žmonės ateina ir sako, kad būtent dėl jo nusprendė sugrįžti į Bažnyčią, o tokia tendencija, anot Prevosto, matoma visoje šalyje.
Kalbėdamas apie kasdienybę būnant popiežiaus broliu, Prevostas sakė gyvenantis „diena po dienos“, nes niekada nežino, ką ji atneš. Nors tai dažnai įdomu, kartais būna ir sunku – žmonės tikisi pagalbos, o jis dažniausiai gali tik juos išklausyti. Nepaisant to, jų tarpusavio santykiai iš esmės nepasikeitė, tik tapo labiau nutolę, tačiau broliai ir toliau bendrauja kasdien.
Jis pasakojo, kad vienas pirmųjų klausimų broliui – ar šis tą dieną sutiko kokį nors garsų žmogų, o trečiadieniais, vykstant bendrajai audiencijai, jis taip pat klausia, ar šis gavo dovanų. Prevostas juokavo, kad popiežius jau turi dvi spintas, pilnas dovanų, dažniausiai saldumynų, todėl žmonės galėtų nustoti siųsti „Peeps“. Broliai taip pat palaiko ryšį žaisdami „Wordle“ ir „Words with Friends“ – kaip juokaujama, kiekvienas turi savo stipriąją pusę.
Galiausiai Prevostas, dirbęs katalikiškose mokyklose mokytoju ir direktoriumi, pabrėžė katalikiško ugdymo svarbą, sakydamas, kad būtent tokiose mokyklose formuojamos vertybės ir elgesio normos. Vis dėlto jis išreiškė susirūpinimą, kad jos tampa vis brangesnės ir gali tapti prieinamos tik turtingiesiems. Anot jo, katalikiškos mokyklos išsiskiria tuo, kad jose galima ne tik mokyti religijos ir melstis, bet ir integruoti tikėjimą į visą ugdymo procesą, o visa jų aplinka ir filosofija grindžiama siekiu perteikti ir ugdyti katalikų tikėjimą.
