Tėvas Federico Lombardi (Federikas Lombardis), Vatikano fondo „Josephas Ratzingeris–Benediktas XVI“ prezidentas emeritas, teigia pažinojęs popiežių Pranciškų (Jorge Mario Bergoglio) nuo 1983 metų, „kai jis, kaip ir aš, buvo paprastas jėzuitas“. Išrinkus jį popiežiumi 2013-aisiais, Lombardi, eidamas atstovo spaudai pareigas, iš arti pamatė jo gebėjimą būti „tam tikra prasme Šventojo Sosto komunikacijos revoliucionieriumi dėl empatiško ir tiesaus stiliaus – pakanka prisiminti spontaniškus jo skambučius – kuriuo jis dažnai bendravo su savo laikmečio žiniasklaida“.
Apie tai, minint pirmąsias popiežiaus mirties metines, rašo Italijos dienraštis „Avvenire“. Lombardi taip pat buvo Šventojo Sosto spaudos tarnybos direktorius 2006–2016 metais.
Pirmasis jų susitikimas įvyko 1983 m. rugsėjį per Jėzaus Draugijos XXXIII generalinę kongregaciją, kurios metu generaliniu vyresniuoju buvo išrinktas olandas Peteris Hansas Kolvenbachas (Pėteris Hansas Kolvenbachas). Lombardi prisimena, kad jį sužavėjo būsimo popiežiaus pagarba pirmtakui Pedro Arrupe (Pedrui Arupė) (1907–1991), kuris buvo paskyręs jį Argentinos provincijolu 1973–1979 metais. Pasak Lombardi, jo nenustebino, kad 2019 m. buvo pradėta Arrupe beatifikacijos byla.
Kalbėdamas apie 2013 m. konklavą, Lombardi sakė: „Jo išrinkimas buvo šokas, nes niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mano brolis jėzuitas galėtų tapti popiežiumi ir dar pasirinkti Asyžiaus Neturtėlio vardą.“ Jį taip pat paveikė prieš konklavą pasakyti žodžiai apie „išeinančią Bažnyčią“ ir dialogą su „egzistencinėmis periferijomis“.
Po Benedikto XVI atsistatydinimo Pranciškus patvirtino Lombardi savo atstovu spaudai trejų metų laikotarpiui (2013–2016). „Turėjau privilegiją būti šalia jo […] per pirmąjį jo, kaip popiežiaus, apsilankymą Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje Romoje, kur jis dabar ir palaidotas.“
Prisiminęs bendrą darbą, Lombardi pabrėžė paprastą bendravimą: „Pakakdavo žvilgsnio, rankos paspaudimo ar kelių minučių pokalbio, kad vienas kitą suprastume.“ Jo teigimu, nereikėdavo laukti priimamajame sprendžiant skubius komunikacijos klausimus ar paneigiant su popiežiumi susijusias melagienas.
Jis taip pat dėkojo už pasitikėjimą, kai 2019 m. buvo paskirtas moderuoti susitikimą „Nepilnamečių apsauga Bažnyčioje“, pabrėždamas, kad kova su piktnaudžiavimu buvo kryptis, kuria „ir Benediktas, ir Pranciškus judėjo vieningai – be jokių išlygų smerkdami šį liūdną reiškinį“.
Kalbėdamas apie dvasinius bruožus, Lombardi išskyrė bendrą jėzuitišką patirtį – dvasines pratybas, misijos jausmą ir dėmesį vargšams. Jį ypač paveikė Pranciškaus pamokslavimo stilius, ypač rytinės Mišios Šv. Mortos namuose, kur „per vaizdinius […] jis leido įeiti į Evangelijos scenos gelmę“.
Lombardi taip pat priminė, kad beveik dešimtmetį iki abiejų popiežių mirties – Benedikto XVI 2022 m. ir Pranciškaus 2025 m. – vadovavo fondui, skirtam Josephui Ratzingeriui, šią tarnystę suvokdamas kaip „tęstinumo tarp dviejų Petro įpėdinių“ ženklą.
Paklaustas apie Pranciškaus palikimą, Lombardi kalb4jo: „Man jis buvo žmonių popiežius, kuris dėl jų atsidavė iki galo.“ Jis priminė paskutinį viešą pasirodymą Šv. Petro aikštėje ir pridūrė: „Jis gavo iš Bažnyčios ir 2013 m. konklavos misiją ir ją vykdė iki pabaigos, paklusdamas Dievo valiai. Ir visomis savo jėgomis.“
