2019 m. birželį Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčia išreiškė savo palaikymą Helsinkyje vykusiam „Pride 2019“ renginiui. Į šią žinią sureagavo dr. Päivi Räsänen (Peivi Resenen) – ilgametė Suomijos parlamento narė, gydytoja ir krikščionė. Parlamentarė savo „Twitter“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame citavo Laišką romiečiams 1, 24–27 ir švelniai kėlė klausimą, kaip jos bažnyčia gali remti renginį, kuris prieštarauja krikščioniškam mokymui apie lytiškumą.
Suomijos policija, sulaukusi skundų dėl šio įrašo, pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš P. Räsänen. Apklausa truko daugiau nei trylika valandų. Pareigūnai prašė jos paaiškinti, kaip ji supranta Laiško romiečiams turinį ir tokių sąvokų kaip „nuodėmė“ bei „gėda“ reikšmę.
2021 m. balandį prokurorai oficialiai pateikė P. Räsänen tris atskirus kaltinimus dėl „kurstymo prieš mažumos grupę“. Šie kaltinimai priskiriami Suomijos baudžiamojo kodekso skyriui „Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“, už kuriuos gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinimai kilo iš trijų atskirų epizodų: 2004 m. bažnytinio lankstinuko apie santuoką ir seksualinę etiką, kurį Päivi Räsänen parengė kartu su liuteronų vyskupu Juhana Pohjola (Räsänen jį pakartotinai paskelbė internete 2019 m.); jos komentarų 2019 m. radijo laidoje; ir 2021 m. „Twitter“ įrašo. Tiek P. Räsänen, tiek vyskupas J. Pohjola buvo apkaltinti dėl lankstinuko – vyskupas buvo persekiojamas už jo platinimą bažnyčioje.
Vėliau tiek Helsinkio apygardos teismas 2022 m., tiek Helsinkio apeliacinis teismas 2023 m. išteisino Räsänen dėl visų kaltinimų, nustatę, kad jos pasisakymai nelaikytini baudžiamąja neapykantos kalba. Šie sprendimai, atrodė, patvirtino jos teisę laisvai reikšti savo religinius įsitikinimus.
Tačiau prokurorų tokie sprendimai netenkino. Jie apskundė sprendimus Suomijos Aukščiausiajam Teismui, palikdami kaltinimus, susijusius su 2004 m. lankstinuku ir 2019 m. „Twitter“ įrašu. Pažymėtina, kad kaltinimas dėl 2019 m. radijo pasisakymų buvo atmestas.
2026 m. kovą Suomijos Aukščiausiasis Teismas (3 prieš 2 balsų persvara) sprendimu pripažino P. Räsänen kalta dėl vieno iš kaltinimų, susijusių su 2004 m. lankstinuku, skyrė jai 1800 eurų baudą ir įrašė teistumą. Tuo pat metu teismas ją išteisino dėl 2019 m. „Twitter“ įrašo, nuo kurio visa byla ir prasidėjo.
Siekdama geriau suprasti, ką ši byla reiškia žodžio ir religijos laisvei Suomijoje ir visoje Europoje, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga pakalbino dr. Päivi Räsänen. Išskirtinis Päivi Räsänen interviu Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinei sąjungai
Ar savo bylą laikote pavieniu teisiniu atveju, ar platesnio kultūrinio ir teisinio poslinkio Europoje prieš tradicines vertybes ir žodžio laisvę dalimi?
Pokrikščioniškuose Vakaruose gyvename ideologinės priešpriešos laikotarpiu, kai yra kvestionuojamas krikščioniškas žmogaus supratimas– ypatingai žmogaus gyvybės vertė ir šventumas, santuokos kaip vyro ir moters sąjungos samprata bei nuodėmės realybė žmogaus gyvenime.
Konservatyvūs krikščionys ir visi kiti, kurie laikosi požiūrio, kad santuoka yra tarp vieno vyro ir vienos moters, kad gyvybė prasideda nuo prasidėjimo, o lytis apibrėžiama biologijos, neturėtų jaustis marginalizuoti. Globaliu ir istoriniu mastu tai yra daugumos požiūris, kuris turi tvirtą teologinį, mokslinį ir filosofinį pagrindą.
Ši pasaulėžiūros transformacija taip pat pasireiškia tapatybės krize, susijusia su jaunimo psichinės sveikatos problemomis. Jauni žmonės priversti rinktis savo tapatybės elementus iš „rinkos“, siūlančios įvairias ideologijas, santykius, seksualines orientacijas ir net dešimtis skirtingų lyčių.
Kokį precedentą jūsų bylos sprendimas gali sukurti politikams, dvasininkams ir piliečiams, reiškiantiems savo įsitikinimus Suomijoje?
Tai nerimą keliantis precedentas. Žodžio laisvė reikalinga būtent tada, kai žmonės turi skirtingas nuomones, nesutaria. Nepaisant šio sprendimo, tikiuosi, kad vis dar bus įmanoma konstruktyviai diskutuoti net ir sudėtingais klausimais bei išsaugoti žodžio ir religijos laisvę.
Po Aukščiausiojo Teismo paskelbto sprendimo gavau daugybę palaikymo žinučių. Sprendimas sulaukė plačios kritikos. Politikai iš įvairių partijų, skirtingų konfesijų bažnyčių lyderiai ir daugybė žmonių iš įvairių sluoksnių išreiškė rimtą susirūpinimą dėl religijos ir žodžio laisvės padėties Suomijoje bei visoje Europoje.
Nepaisant šio nuosprendžio, žodžio ir religijos laisvės gynimas nebuvo beprasmis. Taip pat nebuvo beprasmiška viešai liudyti Biblijos mokymą. Šis sprendimas rodo, kad žodžio laisvę reikia ginti dar ryžtingiau. Praktikoje, žodžio laisvės, kaip tvirtos pagrindinės teisės, išsaugojimas nėra savaime suprantamas. Laikau garbe ir privilegija ginti šias teises ir ketinu tai daryti toliau.
Kaip ši kelerius metus trukusi byla paveikė jus asmeniškai ir profesiškai?
Nuo pat pradžių jaučiau, kad visas procesas yra Dievo rankose ir turi tikslą. Šią kovą laikiau savo pašaukimu. Esu palaiminta tvirtu artimųjų palaikymu.
Mano vyras Niilo yra pastorius ir teologijos daktaras; turime penkis vaikus, kurie jau yra sukūrę savo šeimas, ir 12 nuostabių anūkų. Jie visi mane palaikė, ragino išlikti stipriai, meldėsi už mane. Didžiausia staigmena buvo tai, kiek daug džiaugsmo ir galimybių šis procesas atvėrė. Įgijau daugiau, nei praradau.
Kas jus palaikė per šią patirtį?
Tikėjimo ir žodžio laisvė yra būtinos, vykdant Kristaus misiją „padaryti Jo mokiniais visų tautų žmones“, kaip moko Biblija. Dievo žodis nėra sukaustomas žmogaus sukurtų kliūčių. Persekiojimai ir apribojimai kartais suteikia netikėtų galimybių skleisti Evangeliją ten, kur kitaip ji galbūt net nebūtų pasiekusi.
Be šių kaltinimų nebūčiau turėjusi išskirtinės galimybės liudyti apie Jėzų policijoje, teismuose, per tiesiogines transliacijas ir spaudos konferencijas, pasiekiančias Suomijos namus ir tarptautinę auditoriją.
Gavau tūkstančius žinučių iš viso pasaulio, kuriose žmonės rašo, kad ši byla paskatino juos melstis ir pasitikėti Dievo žodžiu. Kai kurie teigia per tai atradę Kristų, įskaitant ir LGBT bendruomenės žmones.
Ši patirtis išbandė ar sustiprino jūsų įsitikinimus?
Šis teisinis procesas sustiprino mano pasitikėjimą Dievu. Pamačiau, kokie patikimi ir konkretūs yra Jėzaus pažadai. Esu įsitikinusi, kad Dievo žodžio mokymas ir Evangelijos žinia verti drąsaus skelbimo.
Teisme sakiau, kad Dievas sukūrė visus žmones pagal savo paveikslą ir visi turime vienodą vertę, tačiau visi esame nusidėjėliai. Žmogaus orumas dėl nuodėmės nesumažėja. Nuodėmė yra teologinė sąvoka, apibūdinanti žmogaus santykį su Dievu, ir tik Dievas apibrėžia, kas yra nuodėmė. Taip pat sakiau, kad Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Sūnų, kad šis mirtų ant kryžiaus ir prisiimtų mums priklausiusią bausmę.
Kokie jūsų tolesni žingsniai po šio sprendimo? Ar dar yra galimi teisiniai skundai, įskaitant ir tarptautinius?
Man reikia laiko atidžiai išanalizuoti sprendimą ir apsvarstyti, ar verta kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Esu dėkinga už tarptautinę teisinę pagalbą, o mano teisininkų komanda įvertins galimybes Strasbūre.
Kokią žinią norėtumėte perduoti žmonėms Europoje, kurie jaučia spaudimą dėl žodžio ar religijos laisvės?
Tikiuosi, kad galiu perduoti žinią visiems, bijantiems reikšti savo nuomonę, kad jie nėra vieni. Jei nesinaudosime žodžio laisve, priimtinos ir toleruojamos kalbos ribos tik siaurės.
Kuo labiau tylėsime apie Biblijos mokymą sudėtingais klausimais, tuo stipresnis bus jo atmetimas. Krikščionys turėtų vieni kitus drąsinti išlikti tvirtiems Jėzuje. Tikėjimu grįstas įsitikinimas yra daugiau nei tiesiog nuomonė.
Pirmieji krikščionys neišsižadėjo tikėjimo net mirties akivaizdoje – kodėl mes turėtume tai daryti šiandienos iššūkių akivaizdoje?
Raginčiau visus, kurie nesutinka su vyraujančia nuomone šiais prieštaringais klausimais, dalyvauti diskusijoje – pagarbiai, informuotai, bet atvirai ir tiesiai. Tik taip galime sukurti erdvę šioms idėjoms visuomenėje.
Religijos laisvė ir galimybė be baimės reikšti krikščioniškus idealus yra pagrindinis diskusijos apie žodžio laisvę klausimas. Evangelijos žinia yra tai, ko pasauliui labiausiai reikia šiais neramiais ir painiais laikais.Top of Form
