Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko retoriką apie „čigonus“ ir „negrus“ tyrusi Kultūros ministerijos komisija rekomendavo Audriui Valotkai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, trečiadienį pranešė ministerija.
„Komisija konstatavo, kad A. Valotkos teiginiai apie tam tikras etnines ir socialines grupes buvo vertinamojo, apibendrinančio, menkinančio bei emociškai šališko pobūdžio.
Nustatyta, kad tokie pasisakymai nesuderinami su valstybės tarnautojams keliamais reikalavimais, pakenkė Valstybinės kalbos inspekcijos reputacijai bei visuomenės pasitikėjimui įstaiga ir sudarė pagrindą abejoti vadovo nešališkumu“, – BNS komentavo ministerija.
„Konstatuotas sąžiningumo ir nešališkumo principo pažeidimas, įpareigojantis valstybės tarnautoją būti objektyviam, bei pagarbos žmogui ir valstybei principo pažeidimas, reikalaujantis gerbti žmogaus teises ir laisves bei valstybę ir jos institucijas“, – nurodo ji.
Skelbiama, kad kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pritarė komisijos siūlymui.
BNS skelbė, kad tyrimas ministerijoje buvo atliekamas nuo kovo pabaigos, A. Valotkai LRT naujienų portalui komentuojant ginčą, kilusį dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“, pareiškus, jog galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. Aš matau, kaip indoktrinuoti studentai, ypač Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, (…) jiems tiesiog mėšlungis lūpas surakina, jeigu bando ištarti žodį „negras“. Tai yra geras, normalus žodis“, – teigė A. Valotka.
„Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. (…) Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – portalui kalbėjo jis.
Reaguodama į šiuos teiginius ministrė V. Aleknavičienė yra teigusi, jog kategoriškai nepritaria A. Valotkos išsakytai nuomonei ir sakiusi, jog valstybės įstaigos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes ji formuoja visuomenės požiūrį.
Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
V. Sinica apie pastabą A. Valotkai: tai žodžio laisvės testas
Seimo narys Vytautas Sinica socialiniame tinkle „Facebook“ aštriai sureagavo į sprendimą skirti pastabą kalbininkui Audriui Valotkai, keldamas klausimus dėl sprendimo pagrįstumo ir žodžio laisvės padėties Lietuvoje.
„Nors visiškai neaišku, ką jis pažeidė, bet vadovaujantis tolerantiško jautrumo standartais nuspręsta skirti pastabą“, – rašo V. Sinica. Anot jo, pati nuobauda gali neatrodyti griežta, tačiau jos reikšmė yra principinė: „Pastaba neskamba kažkaip baisiai, bet tai principo klausimas, atsiliepsiantis jo vertinimams ir ateityje.“
Politikas pabrėžia, kad ši situacija turi platesnę reikšmę: „Valotka yra gyvas testas, kaip ir kiek mes iš tikrųjų, ne apsimestinai, gerbiam ir rūpinamės žodžio laisve Lietuvoje.“
V. Sinica taip pat kelia abejones dėl sprendimo priėmimo aplinkybių: „Reikia atkreipti dėmesį, kad komisija išvadą priėmė iš esmės politinio spaudimo sąlygomis, nes dar prieš komisiją viešus pasmerkimus išsakė tiek premjerė, tiek Kultūros ministrė – tiesioginiai viršininkai. Komisija toje dvasioje ir dirbo.“
Parlamentaras ragina kalbininką imtis teisinių veiksmų: „Valotkos vietoje kreipčiausi į teismą dėl šio sprendimo. Tikiuosi, kad jis taip ir padarys.“ Jis taip pat priduria tikintis, kad „didžioji dalis kalbininkų bendruomenės bus jo pusėje“.
Pabaigoje V. Sinica pabrėžia A. Valotkos vaidmenį ginant valstybinę kalbą: „Turime būti už ką būti dėkingi šiam žmogui, viešai ir neviešai ginančiam valstybinę kalbą nuo įvairiausių bandymų siaurinti jos vartojimą.“
