Vokietijoje pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš du krikščionis „YouTube“ kūrėjus sukėlė tarptautinį dėmesį ir atnaujino diskusijas apie žodžio laisvę bei religijos kritiką.
Bylos centre atsidūrė Niko ir Tino – „YouTube“ kanalo „Eternal Life“ kūrėjai, skelbiantys turinį apie krikščionybę, tikėjimą ir visuomenės klausimus.
2024 metais jie paskelbė vaizdo įrašą pavadinimu „Islamas nėra taika“, kuriame kritikavo, jų teigimu, su islamu siejamą antisemitizmą Vokietijoje.
Vaizdo įraše buvo parodyti po 2023 metų spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio vykusių demonstracijų kadrai, kuriuose matyti asmenys, kurstantys neapykantą Izraeliui arba šlovinantys išpuolius.
Reaguodamas į šiuos vaizdus, Niko ironiškai pareiškė: „2024-ieji, o antisemitizmas Vokietijoje vėl tapo oficialiai toleruojamas.“
Nors vaizdo įrašas sulaukė mažiau nei 1 tūkst. peržiūrų, jis sukėlė teisinių pasekmių.
Nors vaizdo įrašas sulaukė mažiau nei 1 tūkst. peržiūrų, jis sukėlė teisinių pasekmių.
2025 metų vasarį Hamburgo prokuratūra pradėjo tyrimą pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 166 straipsnį, numatantį atsakomybę už religinių įsitikinimų bei religinių ir ideologinių bendruomenių įžeidimą.
Byla paskatino platesnes diskusijas apie žodžio laisvę Vokietijoje.
Kai kurie kritikai kalba apie dvigubus standartus ir teigia, kad islamą kritikuojantys, apie antisemitizmą kalbantys ar savo krikščionišką tikėjimą atvirai ginantys asmenys gali sulaukti teisinių pasekmių, o musulmonų vieši neapykantos pareiškimai apie krikščionybę lieka nenubausti.
Didelis dėmesys skirtas ir konkretiems vaizdo įrašo teiginiams.
Tino pareiškė, kad „islamas ir jo žinia neša tik neapykantą, valdžią ir smurtą“.
Jis taip pat aiškino, kad ši religija neneša „nei taikos, nei džiaugsmo, nei gyvybės“, skleidžia mirties žinią ir kalba apie „mirusį dievą“
Tyrėjai aiškinasi, ar tokie pareiškimai gali būti laikomi neteisėtu religijos įžeidimu ir ar jie galėjo sutrikdyti viešąją rimtį – tai yra pagrindinis kriterijus, taikomas pagal 166 straipsnį.
Niko advokatas Marco Wingertas (Markas Vingertas) ragina tyrimą nutraukti.
advokato teigimu, vaizdo įrašą būtina vertinti visame kontekste – kaip krikščioniško tikėjimo išraišką, o ne bandymą kurstyti neapykantą ar menkinti kitus.
Jo teigimu, vaizdo įrašą būtina vertinti visame kontekste – kaip krikščioniško tikėjimo išraišką, o ne bandymą kurstyti neapykantą ar menkinti kitus.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad valstybės institucijos ir politikai viešai pripažįsta su islamu siejamo antisemitizmo problemą, todėl kyla klausimų, kodėl panašūs privačių asmenų pareiškimai tampa baudžiamojo persekiojimo objektu.
Paramą „YouTube“ kūrėjams išreiškė ir Krikščionių policininkų asociacija.
Jos federalinis pirmininkas Holgeris Clasas (Holgeris Klasas) sukritikavo tyrimą ir pareiškė nematantis pagrindo persekioti pasisakymus, kurie, jo nuomone, yra saugomi žodžio laisvės.
Jis taip pat suabejojo, ar panašūs pareiškimai apie krikščionybę būtų vertinami taip pat, užsimindamas apie galimą nevienodą teisės taikymą.
