Lietuvoje 40 procentų 18–45 metų amžiaus asmenų teigia šiuo metu neplanuojantys turėti vaikų, o pagrindinės to priežastys – tinkamo partnerio neturėjimas bei nerimas dėl ateities, parodė Krizių įveikimo centro užsakyta visuomenės apklausa.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad pagrindinės psichologinės priežastys neturėti vaikų, be tinkamo partnerio neturėjimo (22 proc.) ir emocinio saugumo stokos (17 proc.), taip pat buvo įvardintos kaip emocinis nepasiruošimas (15 proc.), „dabar ne tas metas“ nusistatymas (13 proc.), jausmas, kad neturima pakankamai vidinių resursų (11 proc.) bei per daug neapibrėžtumo gyvenime (7 proc.).
Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė teigė, jog dauguma jaunų žmonių susiduria su sunkumais susirasti partnerį, nes pažinčių mezgimo erdvės nusikėlusios į virtualų pasaulį.
„Žmonės nebesipažindina gyvai, o virtualiame pasaulyje egzistuoja visiškai kitokios taisyklės. Tose virtualiose erdvėse yra daug nesėkmės tikimybės, kas galų gale stabdo net nuo bandymų. Po tam tikrų nesėkmės atvejų, pasimatymų, nusivylimų yra nuleidžiamos rankos ir tiesiog nebeieškoma. Ir aišku, kad vaikų turėjimo kontekste tai yra pirmasis laiptelis, kuris tiesiog neperžengtas“, – pristatydama rezultatus ketvirtadienį teigė J. Činčikaitė.
„Viena vertus, mes turim labai išsiplėtusią geografiją, tikrai judam, jauni žmonės išvyksta studijuoti į užsienį, „Erasmus“ programas ir komunikacija su visu pasauliu yra tikrai lengva, bet, kita vertus, mes ir susiaurėję iki tam tikros virtualios erdvės veiksmo. O santykis ir partnerystė yra gyvas ir tikras veiksmas“, – pridūrė psichoterapeutė.
Tyrimų duomenimis, su nerimu ir emocinio saugumo stoka susijusios priežastys neturėti vaikų sudaro reikšmingą dalį atsakymų, pasak J. Činčikaitės, pakilęs chroniškas streso lygis veikia žmonių biologiją ir fiziologiją.
„Labai daug žmonių jaučia miego trūkumą, poilsio trūkumą, tai lemia, kad mes iš tikrųjų nebemokame pailsėti iki galo, o tai mažina norą eiti į kontaktą, didina izoliaciją ir skurdina tą patį seksualinį gyvenimą, kuris reikalingas tam, kad mes turėtume vaikų ir turėtume šeimų“, – kalbėjo psichologė.
Be kita ko, anot J. Činčikaitės, emocinis pasiruošimas tėvystei taip pat svarbus rodiklis, kuris gąsdina žmones susilaukti vaikų.
„Daug mitų, daug tokio reikalavimo labai gąsdina, nes mes nė vienas negalime būti tobulas nė vienoje srityje. O jau kas yra tobula mama arba tobulas tėtis, nė vienas psichologas atsakymo į tą klausimą net neturi. Tai išeina, kad mes siekiame kažkokios tobulybės ir atsisakome vaikų manydami, kad va to neišpildysime“, – sakė ji.
Anot tyrėjų, prie nerimo prisideda ir viešojoje erdvėje formuojami standartai. Tinklalaidės, nuomonių formuotojai, turinio kūrėjai, kurie plačiai pasakoja apie emociškai sveiką tėvystę, vaikystės traumas ir jų pasekmes.
Tyrimų bendrovės „Hubel“ vadovė Eleonora Šeimienė teigė, jog geografinių skirtumų apklausos metu pastebėta nebuvo, o tai rodo, kad gyventojų savijauta ir nuostatos yra gana vieningos, tuo metu lyčių aspektu šis skirtumas pasimatė ryškiau.
„Vyrams noras turėti vaikų buvo įvardintas kaip natūralus gyvenimo etapas, o moterys būtent nuo 35 metų iki 45 metų labiau įvardino kaip biologinį laikrodį ir jog reikia tą situaciją išnaudoti, kol dar gali“, – sakė E. Šeimienė.
Tyrimas taip pat parodė, kad 70 procentų 18–45 metų asmenų teigė nejaučiantys jokio spaudimo iš aplinkos turėti vaikų.
Anot analizės, 11 procentų šios amžiaus grupės vaikų turėjimą visgi siejo su artimiausiais 1–2 metais, 16 procentų su vėlesniu, bet dar neapibrėžtu laikotarpiu, 14 procentų apklaustųjų teigė dar nesantys apsisprendę.
Tyrimo dalyviai, kurie planuoja turėti vaikų, dažniausiai nurodė šeimos ir artumo norą (52 proc.), suvokimą, kad tai natūralus gyvenimo etapas (50 proc.), ir gyvenimo prasmę (48 proc.). Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad šios priežastys yra daugiau nuostatų pobūdžio ir neretai nenuveda į konkretų veiksmą.
Reprezentatyvią apklausą „Gyventojų psichologinė savijauta ir ateities planavimas” 2026 metų balandžio 3–13 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Hubel“. Apklausoje dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų 16–64 metų amžiaus.
