Balandžio 29 d. Bažnyčia švenčia Šv. Kotrynos Sienietės atminimą. Šv. Kotryna (1347–1380) gimė Sienos mieste. Penkiolikos metų tapo dominikonų tretininke. Kotrynos šventumas bei raštai padarė ją įtakinga vėlyvųjų viduramžių dvasine vadove. Ji kartu su kitais ragino popiežių Grigalių XI sugrįžti į Romą ir užbaigti taip vadinamą Avinjono nelaisvę. Mirė Romoje. 1461 m. paskelbta šventąja, 1970 m. – Bažnyčios mokytoja. Nuo 1999 m. Europos globėja.
O meile, neįkainojama meile,
tuo metu, kai žmogus buvo mirties medis,
Tu jį pakeitei gyvybės medžiu,
įskiepydamas save į žmogų – Tu, gyvenimas…
Tu taip padarei, todėl gali dabar išgelbėti
visą pasaulį, kuris nemoka įskiepyti savęs į Tave.
Žmones traukia mirties geismas,
ir niekas neateina prie šaltinio
pasisemti kraujo, kad palaistytų savo medį.
O amžinoji tiesa, o neįkainojama meile,
kaip dėl mūsų sukūrei
ugnies, meilės, šviesos vaisius
ir guvaus paklusnumo vaisių, privertusį Tave,
apsvaigusį iš meilės,
skubėti gėdingos kryžiaus mirties link,
ir Tu davei šių vaisių,
įskiepijęs savo dieviškumą į mūsų žmogiškumą
ir persodinęs savo kūną į kryžiaus medį,
taip siela gali krypti
tik į Tavo garbę ir sielų išgelbėjimą;
ji tampa ištikima, atsargi ir kantri.
Aš nusidėjau, Viešpatie, pasigailėk manęs.
O amžinoji tiesa, susijunk,
įskiepyk į save tuos, kuriuos man atidavei,
ir kuriuos aš myliu ypatinga meile,
kad jie kurtų gyvybės vaisius…
Kotryna Sienietė
