Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti Europos Parlamento nario Dainiaus Žalimo veiklą dėl galimo netinkamo beveik 200 tūkst. eurų finansavimo panaudojimo.
Abejonės kilo po Baltarusijos opozicijos atstovų pareiškimų, jog deklaruota teisinė pagalba jų nepasiekė.
Kol kas tai – viešai išsakyti įtarimai, tačiau jie jau pasiekė teisėsaugos institucijas ir gali peraugti į oficialų tyrimą, kuris atsakytų, ar lėšos buvo panaudotos skaidriai, ar šioje istorijoje slypi daugiau nei deklaruota veikla.
Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas atlikti tyrimą ir įvertinti buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, europarlamentaro Dainius Žalimas galimai įvykdytą nusikalstamą veiklą netinkamai panaudojant beveik 200 tūkst. eurų biudžetinį finansavimą.
„Šiandien oficialiai raštu kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas atlikti tyrimą ir įvertinti, ar D. Žalimas nepadarė nusikaltimo galimai netinkamai panaudodamas gautą beveik 200 tūkst. eurų finansavimą. Vakar į mane kreipėsi Baltarusijos demokratų forumo valdybos pirmininkas, buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus dr. Valerijus Tsepkalo, kuris pateikė informaciją apie galimą piktnaudžiavimą naudojant lėšas, skirtas teisinei pagalbai Baltarusijos opozicijai. Tačiau Baltarusijos opozicijos atstovai teigia jokios D. Žalimo pagalbos nesulaukę“, – teigia P. Gražulis.
Pasak jo, Baltarusijos opozicijos atstovai nurodo, kad D. Žalimo įkurta ir vadovauta viešoji įstaiga „Teisės ir demokratijos centras“ 2021–2025 metais galėjo vykdyti neskaidrų ar net fiktyvų beveik 200 tūkst. eurų lėšų panaudojimą.
„Buvo viešai skelbiama, kad D. Žalimas vykdo teisinę pagalbą ir ekspertinį darbą žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje. Tam tikslui jis gavo finansavimą iš įvairių Europos Sąjungos ir Lietuvos fondų. Tačiau Baltarusijos opozicijos atstovai informavo, kad nėra nei matę, nei girdėję apie jokią jo veiklą jų labui. Todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad veikla galėjo būti fiktyvi, o įstaiga tebuvo būdas įsisavinti lėšas“, – sakė P. Gražulis.
Baltarusijos demokratų forumo vadovas Valerijus Tsepkalo teigė, kad „bet kuriai organizacijai ar asmeniui yra nepadoru pasipelnyti iš Baltarusijos žmonių kančių“.
„Pasipiktinimą kelia tai, kad asmenys naudojasi Baltarusijos žmonių vardu ir galimai asmeniniais ryšiais, siekdami gauti dotacijas. Be to, šios lėšos dažnai išleidžiamos fiktyviems projektams, kurie galiausiai stiprina, o ne silpnina autoritarizmą Baltarusijoje“, – sakė V. Tsepkalo.
Kreipimesi į Generalinę prokuratūrą P. Gražulis prašo prokurorų įvertinti D. Žalimo veiklą Baudžiamojo kodekso aspektu ir nustatyti, ar jis, kaip viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ steigėjas ir vadovas, nepadarė nusikalstamos veikos netinkamai administruodamas gautą finansavimą.
Pasak V. Tsepkalo, visos lėšos, kurios galėjo būti gautos imituojant veiklą ir teikiant fiktyvias ataskaitas, turėtų būti grąžintos dotacijas skyrusioms organizacijoms, o galimi atsakingi asmenys – patraukti atsakomybėn.
P. Gražulis taip pat teigė, kad „Teisės ir demokratijos centre“ dirbo tik vienas darbuotojas – pats D. Žalimas.
„Jis pats sau išsimokėjo mažiausiai kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tai matyti iš jo pateiktų deklaracijų. Šiuo metu D. Žalimo įkurtas ir kelerius metus vadovautas „Teisės ir demokratijos centras“ yra likviduotas ir jokios veiklos nebevykdo. Tai dar labiau sustiprina įtarimus, todėl ir prašau Generalinės prokurorės ištirti jo veiklą“, – sakė P. Gražulis.
Jis taip pat tvirtino, kad D. Žalimas, sužinojęs apie ketinimus viešinti šią informaciją, esą jam grasino skrydžio iš Europos Parlamento metu. „Svarbiausia, kad žmonės sužinotų tiesą“, – pridūrė P. Gražulis.
