Viešojoje erdvėje 2026 m. vasario mėnesį pasklidusi žinia apie Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų perkėlimą į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką visuomenėje sukėlė ažiotažą. Operatyviai įkurta feisbuko paskyra „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“, kovo 4 d. paskelbta jų išsaugojimui skirta peticija.
Komentarais, liudijimais apie gimdymo patirtis šiuose namuose, pozicija dėl jų perkėlimo ir kvietimu pasirašyti peticiją ėmė dalintis šimtai moterų, vyrų, šeimų, medikų. Per nepilnus du mėnesius peticija surinko beveik 13 tūkst. parašų, apie pusantro tūkstančio komentarų. Iniciatyvinės grupės pastangomis surengta spaudos konferencija, dalyvauta susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministre, Prezidento patarėjų komanda, Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės atstovais, Apaštališkuoju nuncijumi.
Vyko ir šio klausimo svarstymas Sveikatos reikalų komiteto posėdyje Seime, kreiptasi į Seimo narius, LSMU vadovybę. Visa tai – moterų ir šeimų iniciatyva siekiant išsaugoti tai, kas medikų ir pacienčių bei jų šeimų dėka, be direktyvų iš viršaus kurta daugiau nei tris dešimtmečius ir tapo unikalia vieta saugiai, oriai, ramiai, namus primenančioje aplinkoje pasitikti gimstančią gyvybę.
Taip pat vyko intensyvi informacinė ir komunikacinė sklaida. Apie Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymą ir visuomenės reakcijas į tai kelis kartus rašė didieji Lietuvos naujienų portalai, viešai savo poziciją juose išsakė Ieva Zasimauskaitė, Goda Alijeva, viešai paramą dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo pareiškė Kauno arkivyskupija, komentarus feisbuko paskyrose paliko kiti visuomenėje žinomi asmenys. Eilę straipsnių ir radijo laidų viešino katalikiškoji žiniasklaida (Bernardinai, Laikmetis, Marijos radijas), rodyti reportažai televizijų žiniose, tema gvildenta katalikiškame britų savaitraštyje „The Tablet“, gauta užklausų iš užsienio žiniasklaidos.
Šeimų ir visuomenės siunčiama žinia: taip pozityviai gimdymo patirčiai ir moters teisei rinktis
Parama dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo reiškiama ir kitais būdais. Štai per paskutinį balandžio mėn. sekmadienį minimą Pasaulinę gyvybės dieną surengta maldos akcija, o pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį, Motinos dieną organizuota gimdymo namų apjuosimo simboline gyva žmonių grandine akcija.
Kodėl tai svarbu? Nes tai:
– taikus, pagarbus, prašantis motinų ir šeimų TAIP šių unikalių gimdymo namų išsaugojimui;
– TAIP teisei rinktis moterų ir šeimų poreikius bei lūkesčius atitinkančius, namų aplinką kuriančius ir sąlygas pozityviai gimdymo patirčiai formuotis sudarančius šeimai ir naujagimiui draugiškus gimdymo namus;
– TAIP gimdymo namams, kuriuose vieninteliuose užtikrinama pagarba gyvybei nuo jos pradėjimo: nedaromi abortai, gydytojai gyvybę priima rankomis, nesuteptomis abortuotų kūdikių krauju;
– TAIP besilaukiančių ir mažylio gimimą planuojančių šeimų psichologiniam saugumui žinant, kad jos turės galimybę savo atžalas pasitikti jaukioje, saugioje, namus primenančioje gimdymo namų aplinkoje;
– TAIP gimdyvei ir šeimai palankia kultūra išsiskiriantiems gimdymo namams: ramybės, pagarbos gyvybei, moteriai ir šeimai oazei, kurioje užtikrinamas ne tik akušerinės priežiūros kokybė, bet ir saugumas, įsiklausymas ir privatumas kaip vieni svarbiausių pozityvios gimdymo patirties (WHO, 2018; WHO, 2025) aspektų;
– TAIP teisei rinktis gimdymą tarsi namuose ir NE neišvengiamybei neturėti kito pasirinkimo kaip tik gimdyti multifunkcinėje ligoninėje;
– NE geriausių, didžiausią moterų ir šeimų pasitikėjimą turinčių gimdymo namų uždarymui.
Išreikšdamos paramą Krikščioniškiesiems gimdymo namams šeimos siekia užtikrinti kuo palankesnes prielaidas pozityviai gimdymo patirčiai. Apie ką ji?
Pozityvi gimdymo patirtis: misija įmanoma?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose pozityvioji gimdymo patirtis siejama su psicho-emocine moters savijauta, atliepu į jos poreikius ir lūkesčius gimdymo metu ir po jo. Pagal šias rekomendacijas, gimdymas turi atitikti gimdyvės asmeninius, sociokultūrinius ir kitus įsitikinimus, tenkinti jos lūkesčius priežiūrai gimdymo metu ir po jo, užtikrinti praktinę ir emocinę paramą išsaugant moters orumą, privatumą ir konfidencialumą, garantuojant apsaugą nuo žalos ir netinkamo elgesio, sudarant sąlygas priimti apgalvotus sprendimus ir nuolatinę paramą.
Ji siejama ir su daugumos moterų noru gimdyti natūraliai, aktyviai dalyvauti gimdymo planavime ir sprendimų dėl gimdymo proceso ir medicininių intervencijų priėmime (WHO, 2018a, 1-2; WHO, 2018b, 4; WHO, 2025, 1). Be to, ji siejama ne tik su galimybe „pagimdyti sveiką kūdikį klinikinės ir psichologinės saugos sąlygomis“, bet ir „gaunant praktinę ir emocinę paramą“ iš gimdymą palydinčio asmens(-ų) bei „malonaus ir profesionalaus medicinos personalo“ (WHO, 2018a, 1).
Motinai ir naujagimiui draugiškos gimdymo įstaigos kriterijuose (angl. mother and newborn friendly criteria, Wallace, 2018) minimi panašūs aspektai: galimybė pasirinkti pageidaujamą gimdymo padėtį; leidžiama valgyti ir gerti gimdymo metu; galima pasirinkti lydintį asmenį(-is); taikomas nefarmakologinis ir farmakologinis skausmo malšinimas; orientuojamasi į socialiai ir kultūriškai artimą ir kompetentingą priežiūrą; nėra fizinio, žodinio, emocinio ar kt. smurto; skatinamas motinos ir kūdikio odos kontaktas; mokoma žindymo ir jis skatinimas; užtikrinamas privatumas gimdymo metu; netaikoma epiziotomija.
Panašiai LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotoje Normalaus gimdymo metodikoje (Metodika, 2019) akcentuojama, kad gimdymo aplinka turi būti kuo artimesnė namų aplinkai, artimųjų dalyvavimas ir pagalba palengvina gimdymą, sumažina vaistų nuo skausmo poreikį. Įvardinti ir teigiamą poveikį gimdymo priežiūrai darantys veiksniai: gimdymo vietos informuotas pasirinkimas; galimybė išsaugoti intymumą ir konfidencialumą; aktyvus gimdyvės įsitraukimas į gimdymo planavimą ir sprendimų priėmimą; nėščiosios galimybės gauti atsakymus į klausimus; fizinės ir psichologinės moters būklės stebėjimas gimdymo metu; galimybė gerti skysčius gimdymo metu, galimybė laisvai judėti (Metodika, 2019, 15 p.).
Be to, pozityvi gimdymo patirtis neatskiriama nuo:
– pozityvios nėštumo patirties, todėl PSO rekomenduoja priežiūros paslaugas nėščiosioms teikti pagarbiai, užtikrinti jų orumą, privatumą ir konfidencialumą, apsaugą nuo žalos ir netinkamo elgesio, sudaryti sąlygas priimti apgalvotus sprendimus ir gauti nuolatinę paramą gimdymo metu (WHO, 2018b; WHO, 2016). Pozityvi nėštumo patirtis apibūdinama kaip pagarbus „fizinių ir sociokultūrinių normų išlaikymas, sveiko nėštumo užtikrinimas motinai ir kūdikiui (įskaitant rizikos veiksnių, ligų ir mirties prevenciją bei gydymą), sėkmingas perėjimas prie teigiamo gimdymo proceso ir gimdymo bei teigiamos motinystės pasiekimas (įskaitant motinos savigarbą, kompetenciją ir savarankiškumą)“ (WHO, 2016, ix);
– gimdymo kokybės, vertinamos taikant holistinį požiūrį į žmogaus gimimą žvelgiant iš motinos, vaiko ir šeimos perspektyvos, įvertinant gimdymo patirties poveikį tolimesnei motinos ir vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei šeimos gyvenimo kokybei (Baranowska, 2019).
Kaip viskas yra susiję ir kuo tai svarbu?
Kuo ir dėl ko svarbi PSO rekomenduojama pozityvi gimdymo patirtis?
Pozityvi nėštumo ir gimdymo patirtis, tinkama priežiūra po gimdymo sąlygoja sveiką motinystę ir turi įtakos darnai šeimoje (WHO, 2016), reikšmingai veikia motinos ir vaiko fizinę ir psichinę sveikatą ir šeimos gerovę (Goldkuhl, Gyllensten, Begley et all, 2023; Grundstron, Malmquist, Nieminen, 2025; Pelak, Dahlen, Keedle, 2023; Leinweber, Fontein-Kuipers, Karlsdottir et all, 2023), formuoja moters pasitikėjimą savimi ir saugumo jausmą (Gustafsson, Raudasoja, 2025), formuoja teigiamas prokreacines nuostatas (Danish, Ambareen, Chaudhry, Sana, 2025), mažina gimdymo traumų ir pogimdyminių fizinių bei psicho-emocinių sutrikimų (pogimdyminės depresijos, nerimo, nesaugumo, nepasitikėjimo ir nusivylimo savimi etc.) riziką (Dervinytė-Bongarzoni, Navickas, 2017; Karlsdottir, Leap, 2025). Priešingai, negatyvi gimdymo patirtis neigiamai veikia prokreacines šeimos nuostatas: skatina nesusilaukti daugiau vaikų, atidėti gimdymą ar kito gimdymo atveju rinktis ne natūralų gimdymą, o cezario pjūvį (Shorey, Yang, Ang, 2018).
Pozityvioji gimdymo patirtis ir motinai bei naujagimiui draugiški gimdymo namai: ar racionalu griauti tai, ką rekomenduoja PSO?
Kaip pozityvios nėštumo ir gimdymo patirties klausimai sprendžiami Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose?
Oficialioje gimdymo namų svetainėje jie vadinami motinystės centru, sukurtu tam, kad „šeimos galėtų rasti palaikymą (…) labai svarbiame savo gyvenimo etape, išnešiotų, pagimdytų ir augintų savo vaikus sąmoningai, kūrybiškai, ramiai ir būtų atviros šiam apdovanojančiam procesui“ (Nėščiųjų mokymai).
Remiantis reprezentatyviais tyrimais, kuriuose gilintasi į Krikščioniškuose gimdymo namuose ir kitose vietose gimdžiusių moterų patirtis ir vertinimus, šie gimdymo namai atitinka PSO (WHO 2016, 2018, 2025), Normalaus gimdymo metodikos (2019) ir Motinai ir naujagimiui draugiškos gimdymo įstaigos (2018) kriterijus ir rekomendacijas pozityviai gimdymo patirčiai. Ši atitiktis fiksuojama tiek: 1) gimdyvių patirtis vertinant statistiškai, pagal formalius kriterijus, tiek 2) subjektyviai, „iš apačios“ gvildenant autentiškas gimdyvių ir jų šeimų patirtis:
Pirmoji. Eilę metų Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos (Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga, 2022) vykdomi tyrimai pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą NVOK06297 rodo itin pozityvų Krikščioniškų gimdymo namų vertinimą. 2022 m. duomenimis (n-1763, 2022 m.) juose:
– personalas rūpestingas gimdymo metu (92 proc.) ir po jo (98 proc.),
– aukštas pasitenkinimas priežiūra gimdymo metu (86 proc.) ir po jo (77 proc.),
– efektyvi komunikacija (79 proc.),
– sudarytos geriausios sąlygos gimdyvėms judėti (52 proc.; šalies mastu – mažiau nei trečdaliui gimdyvių),
– gimdymo metu galima pasirinkti gimdymo palydovą (85 proc., kitur 62-70 proc., išskyrus P.Mažylio (85 proc.), Vilniaus klinikinę ligoninę (84 proc.) ir Vilniaus gimdymo namus (80 proc.)), jam realiai dalyvauti gimdyme (96 proc., kitur 62-89 proc.)),
– galima rinktis gimdymo pozą (53 proc.; kitose ligoninėse – 5-19 proc., antroje vietoje – jau uždaryti P.Mažylio gimdymo namai, 22 proc.). Mažiau nei du trečdaliai (62 proc.) gimdė gulėdamos (kitose gimdymo vietose vidutiniškai 82-96 proc.),
– gimdymo padėtis buvo priimtina 71 proc. (kitose ligoninėse 60-67 proc., P. Mažylio 83 proc., Tauragės ligoninėje 85 proc.),
– išlaikoma pagarba – išvengta patyčių, gąsdinimų, prievartos (jas paryrė vos 12 proc.), patyčias 8 proc.,
– naudojami nemedikamentiniai nuskausminimo būdai (95 proc.), nuskausminimas vertinamas kaip tinkamas (93 proc.) ir efektyvus (94 proc.), suteiktas pagal poreikį (94 proc.); naudotasi visais norimais skausmo malšinimo būdais (90 proc.),
– nei vienu atveju naujagimis nebuvo atskirtas nuo motinos,
– tinkama žindymo pagalba (83 proc.),
– ligoninę kitoms rekomenduotų 85 proc. (kitas įstaigas 48-78 proc.).
Antroji. Viešojoje erdvėje pateiktų komentarų apie gimdymo patirtis šiuose gimdymo namuose, reakcijų ir pan. analizė patvirtino minėto tyrimo rezultatus ir tiesiogines gimdyvių bei jų šeimų patirčių ir lūkesčių gimdymui sąsajas su PSO rekomendacijomis.
Analizuoti 1579 įrašai, iš jų N-211 socialiniuose tinkluose, N-1368 – po peticija, paviešinti laikotarpiu nuo peticijos paskelbimo dienos (2026 03 04 d.) iki Pasaulinės gyvybės dienos (2026 04 26 d.). Remiantis duomenų prisotinimo principu komentarai ir įrašai indukciniu būdu kaupti, sisteminti ir analizuoti tol, kol naujai pasirodantys tekstai vis dar atskleidė naujas idėjas ir baigti kaupti, kai jų daugiau neatskleidė.
Tokia tyrimo strategija leido operatyviai tirti betarpiškas ir autentiškas visuomenės reakcijas į Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymą, identifikuoti patirtis, požiūrį, poreikius tiriamu klausimu, o ne analizuoti iš viršaus formuojamą nuomonę. Duomenų analizei taikyta teminė analizė leido išskirti ryškiausias temas ir potemes, pagrįsti jas autentiškomis citatomis.
Viešų įrašų analizė leido identifikuoti pagrindinius moterims ir šeimoms gimdymo ir gyvybės pasitikimo aspektus ir patirtinį jų išsipildymą gimdant Krikščioniškuose gimdymo namuose:
– saugumą, namų pojūtį, gimdymo naturalumą,
– pozityvią gimdymo patirtį, pasireiškiančią:
– gimdyvės ir šeimos įgalinimu, pagarbiu personalo santykiu, pagarba gyvybei nuo pradėjimo momento, negatyvių gimdymo patirčių transformavimu, pozityviomis prokreacinėmis nuostatomis,
– atsižvelgimu į gimdyvės ir jos šeimos poreikius ir lūkesčius, gimdymą saugioje ir ramioje aplinkoje, natūralaus gimdymo vyksmo palaikymą, neskubėjimą, privatumą, gimdymo būdo, padėties ir lydinčio asmens (tame tarpe ir dulos) pasirinkimą ir kt.,
– tikėjimu ir pasitikėjimu savimi ir medikais, malonia gimdymo patirtimi, galimybe gimdyti namus primenančioje aplinkoje ir kontroliuoti gimdymo procesą priimant sprendimus ir kt.,
– psicho-emocinės sveikatos užtikrinimą teikiant psichologinę ir emocinę pagalbą, pasirūpinant gimdyvės ir jos šeimos buitiniais ir higienos patogumais, užtikrinant pagarbą šeimos ramybei ir privatumui; holistine pogimdymine priežiūra, pozityvia motyvacija susilaukti daugiau vaikų ir kt.
Tirtas ir Krikščioniškųjų gimdymo namų vertinimas akcentuojant jų unikalumą, pasireiškiantį:
– pagarba gyvybei ir jos apsauga nuo pradėjimo momento (nedaromi abortai, moterys ir šeimos jaučiasi saugios ir ramios, kad jų kūdikius priimančios gydytojų rankos puoselėja trapią negimusiojo gyvybę ir jos nežudo),
– patrauklumu nepaisant atstumų (gimdyti čia atvykstama iš visos Lietuvos, net užsienio),
– teisės rinktis gimdymo vietą ir būdą užtikrinimu (reali galimybė gimdyti vandenyje, pasirinkti gimdyvei patogią padėtį),
– modernumo, funkcionalumo, natūralumo ir saugumo dermė,
– orientavimusi į gimdyvę (individualus dėmesys, neskubėjimas, įsiklausymas ir dialogas, privatumo ir aktyvaus gimdyvės dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimas, atvirumas lydintiems asmenims ir kt.),
– šeimo-centriškumu (orientavimasis į šeimos poreikius ir lūkesčius, ramybės užtikrinimas, jaukūs pogimdyminiai šeimos kambariai),
– namų pojūčiu, sąlygomis ir personalo išskirtinumu.
Reaguota ir į žinią apie Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymą: išgyvenamas praradimo, unikalios motinai, kūdikiui ir šeimai draugiškos gimdymo vietos netekties jausmas, nusivylimas nepagrįstu sprendimu ir į gimdymo namų įrengimą investuotų lėšų švaistymu, nerimaujama dėl ateities, dvejojama dėl prokreacinių planų, įvardinama demografinės krizės gilinimo nepamatuotais sprendimais pajauta.
Skubotas ir abejotinas sprendimas demografinės krizės sąlygomis
Minėtomis iniciatyvomis visuomenė kvietė LSMU, Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas institucijas stabdyti Krikščioniškųjų gimdymo namų perkėlimo procesą kol šeimoms itin opus klausimas nebus visapusiškai diskutuotas. Visgi, eilės institucijų (Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos, LSMU klinikinės ligoninės etc.) nereagavimas į prašymus išgirsti jų poreikius ir lūkesčius kelia eilę klausimų:
– ar tikrai pagrįstai gilios demografinės krizės sąlygomis per mažiau nei metus tame pačiame mieste uždaromi jau antri kamerinio tipo, į mažos rizikos gimdymus orientuoti, motinai ir naujagimiui draugiški, gimdyvių geriausiai vertinami gimdymo namai?
– ar bus išsaugoti šeimų poreikius ir lūkesčius atitinkantys gimdymo namai, išpildantys pamatines PSO rekomendacijas pozityviai nėštumo ir gimdymo patirčiai, teigiamoms prokreacinėms nuostatoms formuotis?
– ar bus išsaugota teisė ir galimybė mažos rizikos gimdymų atveju rinktis saugų tarpinį gimdymo variantą tarp kitų dviejų alternatyvų – daug rizikų keliančio gimdymo namuose ir mediciniškai saugaus, tačiau psicho-emociškai nemažą dalį gimdyvių traumuojančio gimdymo namų jaukumo nesuteikiančiose multifunckinėse ligoninėse? Primintina, kad 2025 m. spalio 1 d. savo veiklą baigė P. Mažylio gimdymo namai, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. numatomas akušerijos paslaugų Krikščioniškuose gimdymo namuose stabdymas perkeliant juos į LSMU Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
– ar motinos ir moterys turės teisę rinktis, kur ir kaip joms pasitikti savo atžalas?
– ar sprendimas pamatuotas?
Tai ne tik kauniečių ar Kauno rajono gyventojų, bet ir moterų iš visos Lietuvos, net ir užsienio, klausimai.
Suprantama, ekonominis kriterijus optimizuojant paslaugų kokybę, subalansuojant jų teikimui reikalingas sąnaudas tikrai labai svarbus. Kita vertus, ne mažiau svarbi moterų ir šeimų teisė rinktis jų lūkesčius ir poreikius atitinkantį bei PSO rekomenduojamą, daugelyje Vakarų Europos šalių sėkmingai taikomą į mažos rizikos gimdymus orientuotą motinai ir kūdikiui draugiškų gimdymo modelį – kamerinius, namų aplinkai artimus gimdymo namus, kuriuose sudaromos visos sąlygos išgyventi pozityvią nėštumo ir gimdymo patirtį bei pogimdyminį laikotarpį bei formuotis teigiamas prokreacines nuostatas. PSO rekomendacijose visa tai siejama su pozityvia gimdymo patirtimi.
Prevencija visuomet kainuoja mažiau (ir finansiškai, ir ne tik), nei dėl jos stokos kilusių negatyvių mikro ir makro padarinių šalinimas. Ypač esant demografinės krizės akligatvyje.
