Du žmonės įeina į bažnyčią ir atsisėda suoluose. Jie ieško tylos, skiria laiko maldai ir puoselėja savo tikėjimą. Tačiau jų religinė patirtis gali būti labai skirtinga vien dėl lyties, teigia Italijos mokslininkės, tyrinėjančios moterų vietą religijoje.
Turino universitete neseniai surengtoje konferencijoje religijos sociologė Stefania Palmisano (Stefanija Palmisano) pabrėžė, kad religijoje egzistuojantis vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymas lemia skirtingą tikėjimo išgyvenimą.
„Kiekvienoje religijoje nustatoma, kas ką gali daryti, todėl vyrų ir moterų tikėjimo patirtis skiriasi“, – aiškino ji.
Konferencijoje, kurioje dalyvavo studentai, tyrėjai ir religinių bendruomenių atstovai, taip pat pristatyta Stefania Palmisano ir Albertos Giorgi knyga „Moterys ir religijos Italijoje“.
Pasak sociologės, religija ilgą laiką buvo laikoma vyrų sritimi, o moterys neretai traktuotos kaip „antrarūšės pilietės“.
Ji pažymėjo paradoksą: nors tikėjimą dažniausiai perduoda moterys, tyrimai rodo, kad jos yra religingesnės už vyrus, bet šiandien nuo Bažnyčios tolsta sparčiau nei vyrai.
Pasak sociologės, religija ilgą laiką buvo laikoma vyrų sritimi, o moterys neretai traktuotos kaip „antrarūšės pilietės“.
„Moterys nuo Bažnyčios tolsta dar neregėtu greičiu – tai tikras žemės drebėjimas“, – teigė S. Palmisano.
Teologė ir istorikė Adriana Valerio (Adriana Valerijo) atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie Biblijos tekstai ilgą laiką buvo aiškinami moterų nenaudai.
„Pavyzdžiui, apaštalo Pauliaus tekstai buvo interpretuojami taip, kad pagrįstų moters pavaldumą vyrui“, – kalbėjo ji.
Anot teologės, taip pat dažnai pabrėžiama, jog Jėzus savo mokiniais pasirinko tik vyrus, tarsi kurtų „vyrų Bažnyčią vyrams“, nors Evangelijoje minimos ir moterys mokinės bei apaštalės.
„Jėzus savo laikui buvo naujovė – jis žvelgė į moteris kaip į lygiavertes bendruomenės nares“, – pažymėjo A. Valerio.
Ji perspėjo, kad netinkamas Šventojo Rašto aiškinimas gali paversti jo žinią ne išganymo, o pasmerkimo žinia.
Konferencijoje taip pat priminta apie istorines moteris autores, kurios mėgino naujai interpretuoti Biblijos tekstus ir pabrėžti moterų indėlį.
Konferencijoje taip pat priminta apie istorines moteris autores, kurios mėgino naujai interpretuoti Biblijos tekstus ir pabrėžti moterų indėlį. Tarp jų paminėtos XV amžiaus autorės Lucrezia Tornabuoni (Lukrecija Tornabuoni) ir Isotta Nogarola (Isota Nogarola).
Kanonų teisės specialistė Ilaria Zuanazzi (Ilarija Dzuanaci) pabrėžė, kad esminis vyrų ir moterų lygybės pagrindas Bažnyčioje yra krikštas.
„Bažnyčioje vyriškasis modelis negali būti laikomas absoliučiu“, – aiškino ji, ragindama pabrėžti abipusiškumą ir vyrų bei moterų papildomumą, o ne hierarchiją.
Pedagogė Paola Bignardi (Paola Binjardi) pateikė nerimą keliančius duomenis: iki 2033 metų tik 17 proc. jaunų moterų išlaikys ryšį su Bažnyčia.
„Krikščioniška žinia moterims nebėra patraukli. Jos kelia gilius gyvenimo prasmės klausimus, tačiau ne visada randa atsakymus“, – sakė ji.
Pasak tyrėjos, šiandien ypač svarbu suprasti, kodėl jaunoms moterims tampa vis sunkiau atrasti vietą krikščioniškoje bendruomenėje.
Konferencijos pabaigoje dalyviai ragino tęsti diskusijas apie religiją ir tikėjimą lyčių požiūriu.
