Kunigas Davide Pagliarani (Davidas Paljaranis), Šv. Pijaus X kunigų brolijos (SSPX) vadovas, naujame interviu vėl aptarė klausimus, susijusius su liepos 1 dieną Ekone, Šveicarijoje, numatytomis vyskupų konsekracijomis, kurios, kaip teigiama, kol kas vyks be Romos pritarimo.
Interviu, kurį paskelbė pati Šv. Pijaus X kunigų brolija, italų kunigas aiškina, kad konflikto su Roma esmė yra Vatikano nutolimas nuo katalikų tradicijos, tuo tarpu brolija, pasak jo, išlieka jai ištikima. Dėl to ši kunigų bendruomenė yra „prieštaravimo ženklas“, tai yra „rakštis reformatoriams“, teigia Pagliarani.
Jo manymu, sprendimas konsekruoti naujus vyskupus galėtų būti laikomas „sveiku sukrėtimu“ – veiksmu, kuris „verčia susimąstyti, suvokti tikrąjį dabartinių problemų rimtumą ir praktiškai užimti poziciją“. Šiame kontekste dvasininkas įspėja apie pavojų, kad katalikai, pripratę prie Bažnyčioje vykstančių skandalų, gali nugrimzti į indiferentizmą (abejingumą).
„Iš tiesų, – rašo kunigas Pagliarani, – doktrininio pliuralizmo rykštė […] galiausiai paveikia net tvirčiausias sielas: palaipsniui slystama į indiferentizmą; lėta ir neišvengiama nejautra verčia prarasti ryšį su tikrove.“ Artėjančios konsekracijos, kurios yra rimtas žingsnis, gali padėti visiems suvokti dabartinės Bažnyčios krizės mastą.
Šiame išsamiame interviu brolijos vadovas kalba ne tik apie gilesnius teologinius skirtumus tarp jo vadovaujamos grupės ir Romos, bet ir apie svarbius asmenis, užėmusius pozicijas šiame konflikte, tarp jų – popiežių Leoną XIV, kardinolus Gerhardą Mullerį (Gerhardą Miulerį), Robertą Sarah (Robertą Sarą) ir Victorą Manuelį Fernandezą (Viktorą Manuelą Fernandesą), taip pat vyskupus Athanasių Schneiderį (Atanazijų Šneiderį), Josephą Stricklandą (Džozefą Striklandą) ir Vitusą Huonderį (Vitusą Huonderį).
Kalbėdamas apie jau mirusį vyskupą Huonderį, buvusį Šveicarijos Kūro vyskupą emeritą, kunigas teigė, kad šis „jau anksčiau palankiai skatino“ broliją „imtis konsekracijų“. Tiek Huonderis, tiek Schneideris buvo Romos pakviesti dialogui su brolija. Kaip teigia Pagliarani, „skirtingai nei kiti pašnekovai, jie gebėjo klausytis ir suprasti“.
Pastaraisiais mėnesiais Schneiderio pasisakymai, ginant būsimąsias konsekracijas – net teigiant, kad galimas vėlesnis brolijos ekskomunikavimas būtų „negaliojantis“, – „giliai mane palietė“, sakė Pagliarani. Jo nuomone, šie pasisakymai „įeis į istoriją“ ir yra svarbūs ne tik brolijai, bet ir visiems pasaulio vyskupams.
Anot jo, tai „objektyvus vilties ženklas“, rodantis, kad Apvaizda visais laikais gali iškelti balsus, drąsiai ir tvirtai kalbančius tiesą, nebijant galimų asmeninių pasekmių.
Kalbėdamas apie Stricklando pasisakymus, brolijos vadovas teigė norintis „ypač padėkoti vyskupui Stricklandui už jo stiprybės, atvirumo, aiškumo ir drąsos kupiną žinią“.
Pasak Pagliarani, stebina tai, kad iki šiol nebuvo sulaukta jokios reakcijos iš popiežiaus Leono XIV. Jis teigė išreiškęs „nuoširdžiausią norą“ susitikti su popiežiumi, tačiau esą „stebisi, kad iki šiol nebuvo jokio asmeninio atsako ar reakcijos iš Šventojo Tėvo“.
Pasak Pagliarani, stebina, kad iki šiol nebuvo jokio asmeninio atsako ar reakcijos iš popiežiaus Leono XIV. Jis teigė norintis susitikti su popiežiumi ir išreiškė „nuoširdžiausią troškimą“ tai padaryti. Jis pridūrė: „Prieš galimai paskelbiant schizmatine laikomą bendruomenę, kuri vienija daugiau nei tūkstantį narių ir yra atskaitos taškas šimtams tūkstančių tikinčiųjų visame pasaulyje, būtų pageidautina asmeniškai pažinti tuos, kurie bus teisiami.“
Kunigo teigimu, net popiežius Pranciškus buvo labiau linkęs dialogui: „Kai paprašiau susitikimo Vatikane, per 24 valandas man buvo suteikta audiencija, ir jis buvo ypač malonus.“
Apibendrindamas Pagliarani pabrėžė pagrindinę Katalikų Bažnyčios misiją – ginti Kristaus karališkumą ir siekti sielų išganymo. Šiuo tikslu brolija, anot jo, ir toliau priešinasi klaidoms, kurios, jos vertinimu, įsiskverbė į Bažnyčią, kartu pabrėždama, kad galutinis pareigų ištaisymas priklauso pačiai Bažnyčiai.
„Mūsų vaidmuo apsiriboja ištikimu viso to, kas nutolsta nuo Tradicijos ir nuolatinio Magisteriumo, atmetimu. Taip elgdamasi Šv. Pijaus X kunigų brolija išlieka visiškoje vienybėje su visais istorijos popiežiais, be išimties, tuo, kas juos sieja: tikėjimo paveldu, ištikimai priimtu, saugomu ir perduodamu per amžius.“
