Mamos dienos proga Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė (šešių vaikų mama) savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo atviru liudijimu apie tikrąją motinystės patirtį – kupiną ne tik grožio, bet ir nuovargio, abejonės bei vidinių kovų.
„Sunku įsivaizduoti prasmingesnę progą nei Mamos diena“, – rašo ji, tačiau iškart priduria, kad už gražių žodžių slypi ir kita realybė. „Motinystė nėra TIK graži, kaip atrodo nuotraukose. Mamoms būna akimirkų, dienų, mėnesių, kai atrodo, kad aš nebegaliu…“
Autorė neslepia, kad tokias būsenas patyrė ne kartą: „Kai baigėsi jėgos ir kantrybė, kai nuovargį keitė bejėgiškumas, o susierzinimą – pyktis.“ Vis dėlto, pasak jos, iš sunkiausių momentų visada išveda ta pati jėga – meilė vaikams. „Iš visų duobių kaskart išvesdavo stipriausia gyvybinė jėga – mamos meilė savo vaikams.“
Nepaisant patirtų sunkumų, ji pabrėžia, kad savo pasirinkimų nekeistų: „Niekada nesuabejojau: net jei galėčiau, nieko iš esmės nekeisčiau. Nenorėčiau pasukti laiko atgal ir vėl būti jauna.“
K. Zamarytė-Sakavičienė taip pat atkreipia dėmesį į kasdienio pasiaukojimo vertę: „Kiekviena diena, kai vakare jausdavausi išsunkta, po truputį kaupėsi lyg solidus gyvenimo turtas: jau įveikti sunkumai, nudirbti darbai, atkentėti vargai.“ Tačiau kartu ji pripažįsta ir vidinę įtampą, kurią patiria daugelis mamų: „Nepaisant visų pastangų, neišvengiamai mamas kartais užklumpa kaltės jausmas – ‘aš nepakankamai gera mama’.“
Pasak jos, tik visiškai panirus į motinystę atsiskleidžia tikrasis jos gylis: „Suvokti motinystės gylį gali tik panėrusi į ją visa savimi. Tada atsimerki ir matai: kasdien mano akivaizdoje auga nuostabūs vaikai – nauji žmonės su atvira ateitimi.“
Ji pabrėžia ir šeimos, kaip bendro kūrinio, svarbą: „Šis bendras mūsų su vyru ‘gyvenimo projektas’ kuria gilią, vidinę, nesugriaunamą laimę.“
Įrašo pabaigoje autorė dėkoja savo mamai ir visoms mamoms: „Ačiū nuostabiai mano Mamai ir visoms mamoms.“ Ir primena esminę jų reikšmę visuomenei: „Be mamų nebūtų nei mūsų draugysčių, nei darbų ar žygdarbių, nei Lietuvos.“
