Protestantų Bažnyčios visame pasaulyje patiria sudėtingą augimo ir mažėjimo derinį, o Vakarų valstybės – ypač Jungtinė Karalystė – išsiskiria kaip didžiausią nerimą keliančios teritorijos, rodo nauji JAV tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenys.
2024 m. 24 šalyse atliktų apklausų pagrindu surinkti duomenys atskleidžia, kad „religinė kaita“ – kai žmogus pasirenka kitą tikėjimą nei tas, kuriame buvo auklėtas – ir toliau keičia krikščionybės veidą pasaulyje.
Jungtinėje Karalystėje protestantizmas ypač paveiktas šios tendencijos – jį palieka daugiau žmonių, nei į jį pereina.
Centro duomenimis, nors apie 51 proc. suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje teigia augę protestantiškoje aplinkoje, tik maždaug 28 proc. suaugę ir toliau save su tuo tikėjimu tapatina.
Tuo metu apie 23 proc. šioje tradicijoje augusių žmonių nuo jos nutolo, o tik apie 3 proc. į ją perėjo suaugę.
Jungtinė Karalystė kartu su tokiomis šalimis kaip Švedija ir Vokietija patenka tarp valstybių, kuriose protestantų skaičius mažėja labiausiai.
Viso tyrimo mastu buvę protestantai sudaro bent 10 proc. gyventojų 9 iš 24 analizuotų šalių, o tai rodo didelį nutolimo nuo šios tradicijos mastą.
Pagrindinis šios kaitos veiksnys – augantis religinis atsiribojimas.
Daugelis protestantiškose šeimose augusių žmonių nepereina į kitas krikščioniškas tradicijas ar religijas, bet renkasi nepriklausyti jokiai religijai.
Daugelis protestantiškose šeimose augusių žmonių neperina į kitas krikščioniškas tradicijas ar religijas, bet renkasi nepriklausyti jokiai religijai.
Tai atspindi platesnę tendenciją Vakarų visuomenėse, kur religinę tapatybę vis labiau veikia sekuliarizacija. „Suaugusieji, paliekantys protestantizmą, dažniausiai tampa nepriklausantys jokiai religijai“, – pažymi centras.
Panaši tendencija matoma Australijoje: 15 proc. suaugusiųjų yra buvę protestantai, kurie dabar nepriklauso jokiai religijai, o tik apie 1 proc. tapo katalikais ir dar apie 1 proc. perėjo į kitas religijas.
Nepaisant šių nuostolių, pasaulinė protestantizmo situacija nėra vien neigiama.
Kai kuriuose regionuose, ypač Lotynų Amerikoje, protestantizmas auga dėl atsivertimų.
Brazilija yra ryškus pavyzdys: 15 proc. suaugusiųjų perėjo į protestantizmą, nors nebuvo taip auklėti, o 6 proc. jį paliko – tai sudaro 9 procentinių punktų augimą.
Dauguma į protestantų Bažnyčias Brazilijoje pereinančių žmonių anksčiau buvo katalikai.
Apskritai protestantizmas pasaulyje pasižymi labiau subalansuota situacija nei kitos krikščioniškos tradicijos – vienuose regionuose augimas kompensuoja nuosmukį kituose.
Apskritai protestantizmas pasaulyje pasižymi labiau subalansuota situacija nei kitos krikščioniškos tradicijos – vienuose regionuose augimas kompensuoja nuosmukį kituose.
Vis dėlto daugumoje tirtų šalių – 16 iš 24 – protestantai sudaro ne daugiau kaip apie 25 proc. gyventojų.
Tik dviejose šalyse, Ganoje (62 proc.) ir Kenijoje (55 proc.), protestantai sudaro daugumą.
Ši santykinė pusiausvyra ryškiai kontrastuoja su katalikybės padėtimi, kuri daugelyje tirtų šalių patiria didelius nuostolius dėl religinės kaitos.
12 iš 24 šalių dauguma gyventojų buvo auklėti katalikiškai – nuo 59 proc. Vengrijoje iki net 96 proc. Lenkijoje.
Nors daugelis išlieka Bažnyčioje – pavyzdžiui, 92 proc. suaugusiųjų Lenkijoje vis dar save laiko katalikais – reikšminga dalis nuo jos nutolo.
Iš viso buvę katalikai sudaro bent 10 proc. gyventojų 15 iš 24 tirtų šalių, nors katalikai vis dar sudaro daugumą 8 iš jų.
Pagal visus duomenis katalikybė patyrė grynąjį sumažėjimą dėl religinės kaitos 21 iš 24 šalių.
Italija yra ryškus pavyzdys: 22 proc. suaugusiųjų teigia buvę auklėti katalikiškai, tačiau šiuo metu nepriklauso šiai konfesijai, o tik apie 1 proc. į ją perėjo vėliau – tai sudaro 21 procentinio punkto sumažėjimą.
Vengrija yra išimtis – vienintelė šalis, kur katalikybė fiksavo grynąjį augimą: 5 proc. perėjo į Bažnyčią, o 2 proc. ją paliko.
Kenijoje ir Pietų Korėjoje įstojusiųjų ir pasitraukusiųjų skaičius yra panašus.
Europoje ir dalyje Lotynų Amerikos daug katalikų tampa religijai nepriklausantys – prisijungia prie augančios žmonių grupės, kuri save apibūdina kaip ateistus, agnostikus arba nepriklausančius jokiai religijai.
Čilė aiškiai iliustruoja šią tendenciją: beveik kas penktas suaugęs (19 proc.) buvo auklėtas katalikiškai, tačiau dabar teigia nepriklausantis jokiai religijai.
Kitose šalyse, ypač Nigerijoje, Brazilijoje, Ganoje ir Filipinuose, žmonės, paliekantys katalikybę, dažnai pereina į protestantų bažnyčias.
Ši dinamika prisideda prie protestantizmo augimo šiuose regionuose.
