Armėnų apaštališkosios Bažnyčios rėmėjai surengė protestą prieš Armėnijos užsienio reikalų ministrą Araratą Mirzojaną, kaltindami jo vadovaujamą vyriausybę netinkamu požiūriu į Bažnyčią.
Protestas įvyko praėjusią savaitę vykusiame Europos Tarybos posėdyje, kuriame kalbėjo pats Mirzojanas. Ten jis taip pat sulaukė klausimų iš Jungtinės Karalystės Konservatorių partijos parlamento nario Edwardo Leigho (Edvardas Leihas), kuris pareiškė, kad Armėnijos valdžia gali būti kalta pažeidžiant žodžio ir religijos laisvę šalyje.
Santykiai tarp Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašinianio vyriausybės ir Bažnyčios yra įtempti nuo tada, kai Pašinianas atėjo į valdžią po vadinamosios 2018 m. „aksominės revoliucijos“. Jie dar labiau pablogėjo po Armėnijos pralaimėjimo 2020 m. Kalnų Karabacho kare ir vėlesnių teritorinių nuolaidų Azerbaidžanui 2023–2024 m.
Bažnyčios vadovas katalikosas patriarchas Karekinas II kritikavo vyriausybės užsienio politikos nesėkmes ir, kaip teigiama, rėmė opozicijos protestuotojus.
Bažnyčios vadovas katalikosas patriarchas Karekinas II kritikavo vyriausybės užsienio politikos nesėkmes ir, kaip teigiama, rėmė opozicijos protestuotojus.
Savo ruožtu vyriausybė ėmėsi griežtų veiksmų prieš tai, ką laiko nesutikimu su valdžia. Pranešama, kad buvo sulaikyta nuo trečdalio iki pusės Armėnų apaštališkosios Bažnyčios vyskupų. Vienas jų – arkivyskupas Mikaelis Adžapahjanas – rugsėjį buvo nuteistas dvejiems metams kalėjimo už tariamą raginimą nedemokratinėmis priemonėmis nuversti valdžią.
Armėnijos prokurorai jo įkalinimą grindė keliais pareiškimais, kuriuose arkivyskupas, esą, ragino įvykdyti perversmą. Viename interviu naujienų portalui „News.am“ jis sakė: „Aš raginau surengti perversmą, kad išgelbėčiau šalį nuo šio pamišėlio. Jie jos negelbsti, jie taip pat kalti dėl viso to, kas vyksta. Tai ne tik raginimas – jis turi būti įgyvendintas.“
Protestuotojai apkaltino Pašinianą „politiniu persekiojimu“ ir teigė, kad asmenų įkalinimas dėl jų politinių ar religinių pažiūrų „griauna demokratiją, visuomenės pasitikėjimą ir teisinę valstybę“. Peticijoje jie pareikalavo „nedelsiant nutraukti politines represijas Armėnijos Respublikoje“.
Protestuotojai apkaltino Pašinianą „politiniu persekiojimu“ ir teigė, kad asmenų įkalinimas dėl jų politinių ar religinių pažiūrų „griauna demokratiją, visuomenės pasitikėjimą ir teisinę valstybę“.
Pašinianas savo ruožtu tvirtino, kad jo vyriausybė siekia apsaugoti Bažnyčią nuo „antikrikščioniškų“ ir „antivalstybinių“ veikėjų. Jis taip pat pareiškė, kad Bažnyčia bus labiau kontroliuojama valstybės, siekiant sukurti „tikrą, tyrą ir į valstybę orientuotą Bažnyčią“. Kritikai apkaltino Pašinianą elgiantis kaip sovietmečio diktatorius.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) posėdyje seras Edwardas Leighas paklausė užsienio reikalų ministro Mirzojano apie jo vyriausybės veiksmus. Jis apibūdino Armėnų apaštališkąją Bažnyčią kaip „vieną iš paskutinių nepriklausomos minties bastionų“ šalyje.
Leighas apkaltino Pašinianą siekiant sukurti Bažnyčią, kuriai būtų „uždrausta nesutikti su valstybe“, ir pridūrė: „Šiuo tikslu jis suėmė trečdalį Armėnijos vyskupų. Kaip tai galima vadinti kuo nors kitu, jei ne demokratinių religijos ir žodžio laisvių, kurias Europos Taryba turėtų ginti, pažeidimu?“
Atsakydamas Mirzojanas pareiškė, kad Leighas remiasi „gandu“, kurį reikia „paaiškinti“.
„Aš visiškai nesutinku su kai kuriais jūsų vertinimais ir bijau, kad jūsų informacija nėra visiškai teisinga… Armėnijoje nėra dvasininkų persekiojimo“, – sakė ministras.
Jis pridūrė: „Kai kurie Armėnijos piliečiai ragina smurtu nuversti demokratiškai išrinktą valdžią, viešai ragina nužudyti kai kuriuos Armėnijos vadovus – tarp jų, beje, ir mane. Liūdna realybė Armėnijoje yra ta, kad tai darė ir kai kurie dvasininkai.“
