Tarptautiniai ir Ugandos religijos laisvės gynėjai ragina atmesti įstatymo projektą, kuriuo būtų įtvirtinta visoje šalyje veikianti šariato teismų sistema, perspėdami, kad įstatymų leidėjai siekia skubiai jį priimti dar iki Parlamento kadencijos pabaigos šį mėnesį.
Parlamentas baigs kadenciją balandžio 24 dieną, o kadžių teismų įstatymo projektas (Qadhis Courts Bill), kaip nurodo teisės gynimo organizacija „ADF International“, artimiausiomis dienomis turėtų būti oficialiai pristatytas ir perduotas svarstyti parlamento komitetui. Organizacija paragino parlamentarus šio projekto atsisakyti.
Pagal siūlomą sistemą, jei musulmonas pateiktų šeimos, vaikų globos ar paveldėjimo ginčą kadžių teisme, bet kuris toje byloje dalyvaujantis krikščionis ar kitas ne musulmonas prarastų teisę kreiptis į Ugandos civilinius teismus. Apeliacijos Ugandos Aukščiausiajam Teismui būtų ribojamos: jas nagrinėtų kolegijos, kurias sudarytų musulmonas teisėjas ir keturi musulmonų religijos žinovai, o tolesnė apskundimo galimybė nebūtų numatyta.
„Esame labai susirūpinę dėl Kadhi teismų įstatymo projekto, kuris įpareigotų krikščionis ir kitus ne musulmonus bylinėtis šariato teismuose ir įtvirtintų religinę teisę nacionalinėje teisės sistemoje“, – sakė Ugandos krikščionių teisininkų brolijos viceprezidentas Arthuras Ayorekire (Artūras Ajorekirė). „Šis įstatymo projektas nėra būtinas ir tik sukels teisinį neapibrėžtumą, įtampą tarp religinių grupių ir gali sudaryti sąlygas ekstremizmui įsitvirtinti Ugandoje.“
„ADF International“ taip pat pažymėjo, kad projektas kelia susirūpinimą dėl religijos keitimo. Pagal šariato teisę nepripažįstamas atsivertimas iš islamo, todėl pagal siūlomą sistemą musulmonai, norintys pereiti į krikščionybę ar kitą religiją, veikiausiai negalėtų to padaryti.
„ADF International“ pasaulinės religijos laisvės advokacijos direktorė Kelsey Zorzi (Kelsi Zorzi) teigė, kad įsteigus tokius teismus Uganda aiškiai pažeistų tarptautinės teisės normas, ypač teisę laisvai pasirinkti ir keisti religiją.
„ADF International“ taip pat pažymėjo, kad projektas kelia susirūpinimą dėl religijos keitimo. Pagal šariato teisę nepripažįstamas atsivertimas iš islamo, todėl pagal siūlomą sistemą musulmonai, norintys pereiti į krikščionybę ar kitą religiją, veikiausiai negalėtų to padaryti.
Ji pridūrė, kad šio įstatymo priėmimas „reikštų pavojingą šariato teisės plėtrą į Užsachario Afriką tuo metu, kai krikščionių persekiojimas auga“, cituojant žurnalą „Decision“.
Įstatymo projekte nenumatyta, kaip būtų sprendžiami galimi konfliktai tarp šariato normų dėl santuokos ir Ugandos nacionalinių įstatymų. Organizacija palygino situaciją su Nigerija, kur šariato teismai yra leidę ir pripažinę nepilnamečių santuokas, nepaisant nacionalinio minimalaus 18 metų amžiaus. Tokie atvejai siejami su krikščionių mergaičių pagrobimais, priverstiniais atsivertimais ir priverstinėmis santuokomis.
Pasak organizacijos, pagal šariato teisę moterų liudijimai teisme vertinami mažiau nei vyrų, o tai turi įtakos sprendimams dėl skyrybų ir vaikų globos.
Uganda nebūtų pirmoji Afrikos šalis, turinti šariato teismus, tačiau siūloma sistema numato mažiau apsaugų nei kitose žemyno valstybėse.
Pavyzdžiui, Kenijoje kadžių teismai neturi jurisdikcijos ne musulmonams ir yra savanoriški net ir musulmonams. Šių teismų sprendimai gali būti skundžiami aukštesnės instancijos pasaulietiniams teismams, be specialių reikalavimų teisėjų sudėčiai. Be to, juose taikomos liudytojų nediskriminavimo taisyklės, siekiant sumažinti nelygų moterų ir ne musulmonų traktavimą pagal šariato teisę, pažymėjo „ADF International“.
Religijos laisvės klausimai, susiję su šiuo projektu, kyla ir platesniame kontekste – fiksuojami smurto prieš atsivertusiuosius atvejai.
Praėjusių metų rugpjūtį 38 metų, penkių vaikų tėvas Mohammedas Nagi (Mohamedas Nadžis), neseniai atsivertęs į krikščionybę, buvo nužudytas, kai pažįstamas Rajabu (Radžabu) jį išviliojo į prekybos vietą Pietų Nyanza kaime, pažadėjęs jam darbą. Nagi į krikščionybę atsivertė kovą, o prieš mirtį artimieji jam sakė, kad jis nusipelno būti nužudytas už tai, kad paliko islamą.
Ugandos konstitucija garantuoja religijos laisvę, įskaitant teisę skleisti savo tikėjimą ir keisti religiją, o šias nuostatas papildo ir kiti nacionaliniai įstatymai. Musulmonai sudaro iki 12 proc. šalies gyventojų, daugiausia – rytiniuose šalies regionuose.
