Statistikams skelbiant, kad 2025 metais Lietuvoje kiek sumažėjo alkoholio vartojimas, Valstybės duomenų agentūros atstovė sako, jog legalaus alkoholio vartojimas buvo mažiausias pastarąjį dešimtmetį.
„2025 metų duomenys rodo, kad legalaus alkoholio suvartojimas pasiekė mažiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė agentūros Demografinės ir socialinės statistikos skyriaus vedėja Natalija Ravinskienė.
„Vienam gyventojui teko 8,7 litro absoliutaus alkoholio, vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 10,2 litro. Palyginti su 2024 metais, vartojimas dar šiek tiek sumažėjo, o bendra tendencija nuo 2016 metų išlieka nuosekliai mažėjanti“, – pridūrė ji.
N. Ravinskienės teigimu, nors alkoholio vartojimas Lietuvoje nuosaikiai mažėja, tačiau jo pasekmės visuomenei ir žmonių sveikatai išlieka reikšmingos.
Pasak jos, pernai sumažėjo neblaivių asmenų padarytų nusikalstamų veikų: „2025 metais beveik 20 procentų visų ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys – beveik 4 procentiniais punktais mažiau nei 2024 metais.“
Jos teigimu, beveik 27 tūkstančiams asmenų nustatyta bent viena tiesiogiai su alkoholiu susijusi diagnozė – 2,3 proc. mažiau nei 2024 metais.
„Vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 3,2 karto viršijo moterų sergamumą. Kaimo gyventojų sergamumas 1,3 karto viršijo miesto gyventojų. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas buvo 45–49 metų amžiaus grupėje. Miesto gyventojų didžiausias sergamumas pasiektas 50–54 metų amžiaus grupėje“, – sakė N. Ravinskienė.
Pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėjos Žilvinės Našlėnės, dažniausiai buvo diagnozuota alkoholinė priklausomybė, alkoholio toksinis poveikis ir alkoholinė kepenų liga.
„Vertėtų paminėti ir ligotumą psichikos ir elgsenos sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, ir tendencija matoma, jog jis nukrito pandeminiu laikotarpiu, tačiau pastaruosius penkerius metus vėl matoma didėjanti tendencija, nors palyginti su 2024 metais šiek tiek stebima mažiau registruotų diagnozių, susijusių su minėtomis ligomis“, – aiškino Ž. Našlėnė.
2025 metais dėl tiesiogiai su alkoholiu susijusių ligų mirė 672 žmonės – penkais mažiau, dažniausiai dėl alkoholinės kepenų ligos, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu ir alkoholinės kardiomiopatijos.
Savo ruožtu Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė Aušra Širvinskienė pabrėžė, kad ryškėja neraminanti tendencija – ne tik alkoholio vartojimas, bet ir įvairių psichoaktyvių medžiagų maišymas.
„Didėja tas mišrus medžiagų maišymas pradedant alkoholiu, baigiant raminamaisiais, nelegaliomis psichoaktyviomis medžiagomis, kurių įvairovė šiuo metu yra didžiulė, ko anksčiau nebuvo“, – teigė A. Širvinskienė.
