Artėjant „karštajam“ birželiui ir jo kulminacijai – Lietuvos bažnytinės provincijos bei Kauno metropolijos įkūrimo 100-mečio jubiliejaus minėjimui, Kauno arkivyskupijos kunigai gegužės 27 d. dalyvavo eilinėje ugdymo konferencijoje.
Ji prasidėjo bendra konfratrų Valandų liturgijos Dienine malda, tačiau pirmojoje susitikimo dalyje nuskambėjo ir kita malda – kunigai drauge meldė Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės paskelbimo palaimintąja ir į Romą iš šios konferencijos išlydėjo papildomą medžiagą beatifikacijos bylai toliau nagrinėti Šventųjų skelbimo dikasterijoje.
Konferencijos pranešimai buvo skirti dirbtinio intelekto iššūkiui, karo kapelionų pasirengimui krizės atveju bei kitoms aktualijoms, ypač parapijų kunigų ir aktyviųjų bendradarbių susitikimams, kurie padėtų atnaujinti bendruomenių evangelizacinę misiją.
Konferencijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas jos pradžioje pasidalijo su broliais kunigais džiugia naujiena: Adelės Dirsytės (1909–1955), Dievo tarnaitės, pasaulietės, mokytojos, Sibiro lagerių tremtinės, beatifikacijos procesas juda į priekį.
Beatifikacijos byla, 2024 m. pradžioje perduota Vatikanui tolesniam jos gyvenimo ir šventumo tyrimui, per pastaruosius metus papildyta kunigų ir vienuolių liudijimais. Dokumentai (dvi dėžės) buvo pasirašyti arkivyskupo, patvirtinti notarės Almos Gurskienės ir išlydėti į Romą. Arkivyskupas padėkojo komandai ir pasidalijo lūkesčiu, jog Adelė Dirsytė bus paskelbta palaimintąja.
Dirbtinis intelektas: galimybės, iššūkiai, prognozės
Pristatydamas konferencijos svečią doc. Kristijoną Jakubsoną, VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytoją, komunikacijos ir audiovizualinės žurnalistikos tyrėją, dirbtinio intelekto mokytoją, arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog netikėtai, būtent šią savaitę, buvo paskelbta popiežiaus Leono XIV enciklika „Magnifica humanitas“, skirta dirbtinio intelekto (DI) problematikai, galimybėms ir grėsmėms. Ši tema, pasak arkivyskupo, tampa vis aktualesnė, nes DI gali būti ir labai naudingas žmogui įrankis, ir keliantis pavojų žmogiškumui.
Pranešimo pradžioje doc. K. Jakubsonas sakė neturintis statistikos, kiek realiai žmonės yra linkę pasitelkti DI, ieškodami atsakymų į religinės, dvasinės srities klausimus. Tačiau ilgainiui jie gali atrasti DI kaip realaus pokalbio su kitu alternatyvą. Pasak lektoriaus, jau dabar atsiranda programėlių, siūlančių „virtualias išpažintis“ ar net vaizdo skambučius su „virtualiu Jėzumi“ ir pan. Pasak svečio, Bažnyčia tokiems eksperimentams niekada nepritartų, tačiau šie nauji reiškiniai jau vyksta.
Pranešime pasidalyta mintimis apie DI veikimo mechanizmą, pabrėžiant, jog DI nėra mąstanti būtybė. Mokslininkai DI programas, pvz., ChatGPT, vadina „spėliojančiomis papūgomis“ (angl. Stochastic Parrots). Jos tiesiog atkartoja išmoktas struktūras ir matematiškai prognozuoja tikėtiną žodžių seką, tačiau pačios nesuvokia, ką rašo ar kalba. DI pateikia atsakymus pagal savo apdorotą informaciją (iš viso interneto).
Kunigams pasiūlytas eksperimentas parodė, kaip DI generuoja atsakymus, pvz., apie Šventąjį Raštą, Švč. Trejybę (pridurdamas ir „pamokslėlį), nes yra apmokytas naudoti plačiai prieinamas duomenų bazes (internete).
Tačiau DI įrankiai linkę pateikti ir išgalvotą informaciją (pvz., paties lektoriaus biografiją DI pristatė kaip XIX a. kalbininko, sugretindamas su Kristijonu Donelaičiu ir Jonu Jablonskiu), niekada nesako „aš nežinau“ ir bando generuoti atsakymą pagal labiausiai tikėtiną žodį.
Pasak lektoriaus, vėliau atsakiusio į kunigų klausimus, DI vis dėlto yra įrankis, kuris keis mūsų pasaulį. Tačiau DI atžvilgiu žmogaus kritinis mąstymas visada turi likti viršesnis.
Karo kapelionai – pagalba krizėse
Antrajame pranešime diakonas Nerijus Čapas, Lietuvos kariuomenės ordinariato atstovas, palietė Bažnyčios ir kariuomenės bendradarbiavimą valstybės gynybos kontekste, šiuo metu patiriant grėsmių taikai ir stabilumui.
Pasak diakono, Bažnyčiai svarbu būtų ten, kur žmonės išgyvena sunkių moralinių ar egzistencinių išbandymų. Esama Lietuvos kariuomenės ordinariato struktūra taikos sąlygomis užtikrina sielovadinį patarnavimą visai krašto apsaugos sistemai. Tačiau krizės ar karo metu dvasinės ir psichosocialinės pagalbos poreikis išaugtų staiga ir didžiuliu mastu. Lietuvos kariuomenei reikėtų apie 50 kunigų kapelionų.
Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, visi dvasininkai iki 65 m. yra karo prievolininkai. Krizės atveju jiems grėstų mobilizacija, tai išardytų parapijų struktūras ir paliktų bendruomenes be dvasinių vadovų. Dėl to Lietuvos kariuomenės ordinariatas Vyskupų konferencijos ir Kariuomenės vadovybės pritarimu kviečia kunigus, kunigus vienuolius ir diakonus (iki 65 m.) savanoriškai tapti rezervo karo kapelionais.
Jie taikos metu ruoštųsi mokymuose, o prasidėjus karui teritoriniu principu įsitrauktų į sielovadinę tarnystę kariniuose vienetuose bei derintų tai su tarnavimu parapijose, nepalikdami jų bei užtikrindami jų gyvavimą. Karo kapeliono užduotis yra dvasinis palydėjimas, tarpininkavimas konfliktų ar įtampų situacijose bei kt.
Kunigams buvo pristatytos šios rezervinės karo kapelionų tarnystės sąlygos bei garantijos.
Artėjant link 100-mečio jubiliejaus kulminacijos
Arkivyskupas K. Kėvalas pristatė kunigams „karštojo“ birželio renginius, atkreipdamas dėmesį, jog artėjame prie didžiausios metų iškilmės – Lietuvos bažnytinės provincijos 100 metų įkūrimo jubiliejaus minėjimo. Birželio 27 d. visos tuo metu įsteigtos vyskupijos šį jubiliejų švęs kartu Kauno arkikatedroje bazilikoje, prieš tai vyks konferencija su istorine apžvalga, koncertu, Iškilmėje laukiama ypatingojo popiežiaus pasiuntinio – arkivyskupo Richardo Gallagherio, kuris dalyvaus konferencijoje, aukos šv. Mišias, sakys homiliją.
Mėnesio pradžioje, birželio 6 d., arkivyskupijos simpoziume bus pristatomas ir aptariamas arkivyskupijos strateginis sielovados planas, kuris kreipia žvilgsnius į ateitį, kokie bus tolesni mūsų gyvavimo žingsniai. Į simpoziumą kviečiami kunigai kartu su parapijų atstovais (būtina išankstinė registracija). Devintinių išvakarėse visi kviečiami į šv. Mišias Kauno arkikatedroje ir procesiją su Švenčiausiuoju Sakramentu, tradiciškai einamą miesto gatvėmis į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią.
Birželio 7 d., Devintinių sekmadienį, Gailestingumo sostinėje Vilniuje iškilminga Eucharistine procesija iš arkikatedros bazilikos į Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią prasidės šeštasis Pasaulinis apaštalinis Gailestingumo kongresas. Kunigams pristatyta išsami kongreso programa.
Birželio 24-ąją arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmę švęsime kartu su nusipelniusių bažnyčių tarnautojų apdovanojimais. Šią dieną arkikatedroje bazilikoje prasidės 100 valandų Švenčiausiojo Sakramento adoracija, skirta Viešpačiui 100-mečio proga, bei kasmetinė Misijų savaitė Kaune (koncertų, parodų, įvairių kitų susitikimų programa bus skelbiama nuo birželio 1 d.).
Kauno arkikatedroje birželio 28 d. vyks diakono Andriaus Vaitiekūno kunigystės šventimai. Diak. A. Vaitiekūnas yra kilęs iš Australijos (jo šeima iš Kauno), studijavo Romoje.
Su kunigais pasidalyta žinia apie Šv. Pranciškaus Asyžiečio iškeliavimo (tranzito) 800 metų jubiliejų, piligrimystės galimybes.
Prašoma parapijas siūlyti kandidatūras savanorių sutuoktinių, kurie galėtų dalyvauti 2026 / 2027 metų Kauno arkivyskupijos Šeimos centro mokymuose ir taptų sužadėtinių grupių vadovais.
Kitas kunigų susirinkimas – birželio 10 d. Parapijų misijos atnaujinimui skirtame susitikime (kviečiami ir kunigai iš visos Lietuvos) dalyvaus tarptautinio judėjimo „Divine Renovation“ įkūrėjas kunigas Jamesas Mallonas (Kanada). Popietinėje dalyje laukiami ir parapijų bendruomenių aktyvieji nariai.
Po vasaros pertraukos kunigų konferencija vyks iškart po Šilinių, rugsėjo 16 d., ir bus skirta pasirengti naujiems pastoracijos metams, ypač katechezei parapijose.
