Santuoka, kaip ir kiekvienas pašaukimas, „gali kilti tik iš asmeninio susitikimo su Kristumi“, o Bažnyčia siūlo „vertingas priemones“ – bendruomenę ir liudijimą – šiai patirčiai ugdyti, teigė Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos prefektas kardinolas Kevinas J. Farrellas (Kevinas Dž. Farelas).
Šiomis mintimis jis pasidalijo žinutėje, skirtoje ketvirtojo Šiaurės Amerikos Santuokos katechumenato susitikimo dalyviams. Susitikimą organizavo katalikiška santuokos apaštalavimo iniciatyva „Witness to Love“ („Liudijimas apie meilę“). Renginys vyko kovo 16–18 dienomis Grand Koto, Luizianos valstijoje, Lafajeto vyskupijoje, ir subūrė apie 90 vyskupų, kunigų bei šeimos pastoracijos lyderių.
Katalikų Bažnyčios santuokos katechumenatas – tai ugdymo kelias, pirmą kartą pasiūlytas 1980 metų Vyskupų sinode apie šeimą ir aktyviai remtas šventojo Jono Pauliaus II 1981 metų apaštališkajame paraginime „Familiaris Consortio“. Šis modelis buvo oficialiai įtvirtintas 2022 metų birželį, dikasterijai paskelbus pastoracines santuokos rengimo gaires.
Kardinolo Farrello kovo 16 dienos žinutėje, tą pačią dieną perskaitytoje susitikimo dalyviams, pabrėžiama, kad norint save atiduoti sutuoktiniui, būtina pažinti Kristaus meilę.
Kristus „kviečia jaunus žmones eiti šiuo savęs dovanojimo, meilės ir atvirumo kitiems keliu – keliu, kuris juos patraukia ir veda pirmyn“, teigė kardinolas. „Toks susitikimas ir galimybė išgirsti Kristaus kvietimą įmanomi tik ten, kur autentiškai išgyvenamas tikėjimas, per kurį Dievas gali pasiekti žmogų, prabilti į jo širdį ir apšviesti savo šviesa.“
Cituodamas popiežių Leoną XIV, kardinolas pažymėjo, kad tikėjimas yra pirmiausia „atsakas į Dievo meilę“. Galutinis šis atsakas „nėra vien intelektinis pažinimas“, bet turi „vesti į Jėzaus meilės kupino žvilgsnio šilumos ir švelnumo patyrimą“.
„Tai veiksmingiausias pasirengimas būsimam santuokiniam gyvenimui, nes tik Jėzaus meilės žvilgsnio atradimas padeda jauniems žmonėms teigiamai žvelgti į gyvenimą, ateitį ir pačią žmogiškąją meilę, kuri stiprybės ir tvirtumo semiasi iš Kristaus meilės“, – aiškino kardinolas. „Tie, kurie pažino Kristaus meilę, vertina ir žmogiškąją meilę.“
„Tie, kurie pažino Kristaus meilę, vertina ir žmogiškąją meilę.“
Priešingai, pasak jo, tie, kurie nepažįsta Kristaus meilės, dažnai širdyje nešiojasi abejonę, todėl ima abejoti žmogiškosios meilės tikrumu ir pastovumu. „Dėl to daugelis santuokų žlunga, – teigė kardinolas. – Nes sutuoktiniai niekada nepatyrė susitikimo su Kristumi nei prieš santuoką, nei po jos; jie nepažino Jo meilės galios, kuri gydo, guodžia ir niekada neišduoda.“
Jis pabrėžė, kad Bažnyčia turi „dvi vertingas priemones“, padedančias perteikti tikėjimą Dievo meile: tikinčiųjų bendruomenę ir liudijimo galią. „Svarbu iš naujo atrasti tikėjimo „mes“ dimensiją“, – sakė kardinolas.
Tikinčiųjų bendruomenė, net jei kartais atrodo susiskaldžiusi ar nusilpusi, visuomet gali būti atkurta kaip svetinga erdvė, kurioje tikėjimas gali augti, nes juo dalijasi sutuoktiniai ir šeimos. „Kartu galime vieni kitiems padėti gyventi krikščionišką gyvenimą kasdienių iššūkių akivaizdoje, – teigė jis. – Poras turi lydėti kitos susituokusios poros, šeimos ir visa bendruomenė.“
Kardinolo teigimu, tikėjimo liudytojai, ypač sutuoktiniai, „padaro Kristaus meilę matomą ir patrauklią“. „Jų gyvenimas tampa patikimu ir įtaigiu Dievo meilės liudijimu“, – sakė jis.
Tikėjimo skelbimas, lydėjimas tų, kurie rengiasi santuokai ar ją gyvena, ir šeimos gyvenimo liudijimas, pasak kardinolo, yra „pirmieji žingsniai, padedantys kurti palankią aplinką santuokos katechumenatui“.
Kardinolas Kevinas J. Farrellas yra kilęs iš Airijos. Jis buvo kunigas, vėliau – Vašingtono arkivyskupijos pagalbinis vyskupas, taip pat 2007–2016 metais ėjo Dalaso vyskupo pareigas. 2016 metais jis paskirtas vadovauti Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijai. Jis taip pat eina kelias pareigas Romos kurijoje, tarp jų – Šventosios Romos Bažnyčios kamerlengo pareigas, atsakingas už Šventojo Sosto turto ir pajamų administravimą.
