Krikščioniškų kolegijų ir seminarijų vadovai Jungtinėse Valstijose reiškia susirūpinimą dėl vieno svarbiausių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vidaus politikos įstatymų „One Big Beautiful Bill Act“ nuostatų, kurios gali paveikti teologijos ir religijos studijų studentus.
Biblinio aukštojo mokslo asociacija (Association for Biblical Higher Education, ABHE), vienijanti 165 institucijas, kuriose studijuoja daugiau kaip 86 tūkst. studentų, paragino Kongresą numatyti išimtį religinėms studijoms.
Asociacijos prezidentas Philipas Dearbornas (Filipas Dirbornas) portalui „The Christian Post“ sakė, kad nuostata „Do No Harm“ siekiama didesnės aukštųjų mokyklų atskaitomybės dėl augančių studijų kainų ir studentų paskolų masto.
Tačiau, jo teigimu, įstatymas pernelyg plačiai vertina aukštąjį mokslą ir neatsižvelgia į religinių studijų specifiką.
Pagal naująją tvarką JAV Švietimo departamentas ketverius metus po studijų baigimo analizuos absolventų pajamas, remdamasis JAV vidaus pajamų tarnybos (IRS) duomenimis.
Jeigu konkrečios studijų programos absolventų vidutinės pajamos bus mažesnės nei atitinkamo amžiaus žmonių vidurkis toje valstijoje, programa bus laikoma neefektyvia.
Jei programa tokia būtų pripažinta dvejus metus iš eilės, studentai nebegalėtų gauti federalinių paskolų studijoms šioje programoje.
Pasak P. Dearborno, papildoma taisyklė numato, kad jei neefektyviomis būtų pripažinta pusė ar daugiau institucijos programų, visa švietimo įstaiga galėtų netekti teisės dalyvauti federalinės paramos programose pagal vadinamąjį „Title IV“.
Preliminarūs JAV Švietimo departamento duomenys rodo, kad neefektyviomis galėtų būti pripažintos programos, kuriose studijuoja 53,3 proc. religijos ir religijotyros bakalauro studijų studentų bei net 89,4 proc. magistrantūros studentų.
neefektyviomis galėtų būti pripažintos programos, kuriose studijuoja 53,3 proc. religijos ir religijotyros bakalauro studijų studentų bei net 89,4 proc. magistrantūros studentų.
„Title IV“ programa administruoja federalinę finansinę paramą aukštajam mokslui.
P. Dearbornas pripažino, kad įstatymo tikslas yra įvertinti, ar aukštosios mokyklos parengia studentus gerai apmokamoms profesijoms, tačiau pabrėžė, kad krikščioniškų mokyklų studentų tikslai dažnai yra kitokie.
„Studentai renkasi mūsų institucijas ne vien tam, kad gautų gerai apmokamą darbą. Jie atsiliepia į Dievo kvietimą“, – aiškino jis.
Pasak jo, daugelis renkasi tapti pastoriais, dirbti su jaunimu ar vykti į misijas ne dėl pinigų.
Jis taip pat pažymėjo nemanantis, kad įstatymo autoriai sąmoningai siekė neproporcingai paveikti religinį aukštąjį mokslą, tačiau praktikoje poveikis būtent toks ir pasirodė.
Praėjusią savaitę P. Dearbornas į Vašingtoną pakvietė 21 krikščioniškos mokyklos vadovą susitikti su Kongreso nariais.
Jo teigimu, įvyko apie 50–60 susitikimų su abiejų partijų įstatymų leidėjais.
„Visi, su kuriais susitikome, parodė supratimą ir daugelis net nežinojo, kad ši nuostata taip stipriai paveikia religinį aukštąjį mokslą“, – kalbėjo jis.
P. Dearbornas teigė siūlęs įstatymų leidėjams dvi pagrindines išeitis – arba numatyti išimtį religinėms institucijoms, arba padaryti išimtį religijos ir religijotyros studentams.
Jis taip pat perspėjo, kad jei taisyklės liks nepakeistos, krikščioniškos aukštosios mokyklos gali susidurti su precedento neturinčiu federalinio studijų finansavimo sumažėjimu.
Pasak jo, JAV Švietimo departamentas institucijas apie neefektyviomis pripažintas programas turi informuoti iki 2027 metų sausio 1 dienos.
Jeigu programa antrus metus iš eilės būtų pripažinta neefektyvia, studentai nebegalėtų gauti federalinių paskolų.
