Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos bloko MERCOSUR prekybos susitarimo pasirašymas buvo nukeltas į sausį po to, kai ūkininkai surengė įnirtingą demonstraciją prieš susitarimą šalia Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo.
Europos Komisija (EK) pranešė MERCOSUR šalims apie atidėjimą po to, kai ES planus šią savaitę pasirašyti paktą sužlugdė Prancūzija ir Italija.
ES ir MERCOSUR sutartis sukurtų didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną ir padėtų ES eksportuoti daugiau transporto priemonių, mašinų, vynų ir spiritinių gėrimų į Lotynų Ameriką tokiu metu, kai pasaulinėje prekyboje nestinga įtampos.
Tačiau Paryžius ir Roma nori griežtesnės apsaugos savo ūkininkams, kurie baiminasi, kad juos nukonkuruos pigesnių prekių srautas iš žemės ūkio milžinės Brazilijos ir jos kaimynių.
Mažiausiai 7 tūkst. ūkininkų su maždaug 1 tūkst. traktorių surengė protestą sostinės Europos kvartale, ES lyderiams susitikus aptarti ne tik susitarimo su MERCOSUR, bet ir iniciatyvos dėl finansavimo Ukrainai iš įšaldytų Rusijos lėšų.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva), iš pradžių europiečiams pateikęs ultimatumą dėl pritarimo dabar arba niekada, ketvirtadienį atvėrė galimybę atidėti susitarimo pasirašymą ir taip įtikinti priešininkus.
L. I. Lula da Silva sakė, kad Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) paprašė jo kantrybės ir nurodė, kad Roma galiausiai bus pasirengusi pasirašyti susitarimą.
Po viršūnių susitikimo Briuselyje kalbėdamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) teigė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, ar Paryžius kitą mėnesį pritars susitarimui, ir sakė, kad reikia iš esmės pakeisti tekstą.
Tačiau EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė esanti įsitikinusi, kad blokas kitą mėnesį pritars susitarimui.
„Šį vakarą pasiekėme proveržį, kuris padės sėkmingai finalizuoti susitarimą su MERCOSUR sausį“, – sakė EK vadovė.
Bulvės ir ašarinės dujos
Vokietija, Ispanija ir Šiaurės šalys tvirtai remia susitarimą su MERCOSUR, norėdamos padidinti eksportą, Europai susiduriant su Kinijos konkurencija ir muitų politiką palaikančia Baltųjų rūmų administracija.
U. von der Leyen tikėjosi gauti galutinį valstybių narių pritarimą laiku, kad šeštadienį galėtų išskristi į Braziliją ir dalyvauti pasirašymo ceremonijoje.
Tačiau Paryžiui, Romai, Vengrijai ir Lenkijai prieštaraujant, susitarimo kritikai turėjo pakankamai įtakos Europos Vadovų Taryboje, kad, jei dėl jo būtų balsuojama, jis būtų atmestas.
Italija ir Prancūzija nori solidesnių apsaugos sąlygų, griežtesnės importo kontrolės ir didesnių standartų MERCOSUR gamintojams.
Ūkininkai teigia, kad šis susitarimas palengvintų mažiau reguliuojamų Pietų Amerikos šalių gamintojų jautienos, cukraus, ryžių, medaus ir sojos pupelių įvežimą į Europą.
Ketvirtadienį Briuselyje po daugiausia taikaus protesto, kuriame dalyvavo ne mažiau kaip 7 tūkst. ūkininkų, kilo įtampa.
Neramumai virė prie Europos Parlamento: protestuotojai uždegė laužus, fejerverkus, mėtė bulves, butelius ir kitus daiktus į policiją, kuri atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
„Esame čia tam, kad pasakytume „ne“ MERCOSUR“, – AFP teigė Belgijos pienininkas Maxime’as Mabille (Maksimas Mabilė), apkaltindamas EK pirmininkę U. von der Leyen bandymu „primesti susitarimą“.
Ūkininkai taip pat piktinasi ES planais peržiūrėti 27 valstybių bloko milžiniškas žemės ūkio subsidijas, nes baiminasi, kad jie gaus mažiau pinigų.
Policija kelis kartus bandė išvalyti teritoriją. Įvyko nedideli susirėmimai ir buvo sulaikyta žmonių, pranešė AFP reporteris.
