Antradienį, vasario 21 d., Danija, Vokietija ir Švedija pareiškė, kad sprogimų “Nord Stream” dujotiekiuose tyrimas tebevyksta, kaip teigiama bendrame laiške, pateiktame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, susirinkusiai aptarti praėjusių metų rugsėjį įvykusių įvykių, pranešė Euractiv.
Buvo nustatyta, kad iš dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, dujos nutekėjo į Baltijos jūrą, o tai dar labiau padidino energijos trūkumą Europoje. Nors pirmieji požymiai rodė, kad tai buvo ne avarija, o tyčinis naikinimo aktas, netoli sprogimo vietų esančios šalys pradėjo išsamų tyrimą, kad nustatytų tikslias incidento aplinkybes. Lapkritį Švedija patvirtino, kad žala iš tiesų buvo padaryta sabotažu.
Antradienį JT atsiųstame laiške pažymima, kad trijų šalių valdžios institucijos informavo savo kolegas iš Rusijos apie tyrimo eigą ir kol kas nustatyta, kad vamzdynui žala padaryta “galingais sprogimais dėl sabotažo”. Laiške taip pat teigiama, kad žala turėjo rimtų pasekmių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir kad Berlyno, Kopenhagos ir Stokholmo dialogas dėl dujų nuotėkio tyrimo bus tęsiamas.
Įrodymų, kad už sabotažo buvo atsakingos JAV ir jų sąjungininkės, anksčiau šį mėnesį pateikė Pulitzerio premijos laureatas, tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Seymouras Hershas. Baltieji rūmai atmetė S. Hersho kaltinimus kaip „visiškai melagingus ir išgalvotus”.
Keli Europos Parlamento nariai ne kartą ragino ES paspartinti “vieno didžiausių kada nors Europos Sąjungoje įvykdytų ekonominio sabotažo aktų”, kurio rezultatai akivaizdžiai kenkia Europai tyrimą.
Maskva ne kartą tvirtino, kad už sprogimus atsakingi Vakarai, tačiau iki šiol nepateikė jokių įrodymų
Rusija taip pat paragino JT Saugumo Tarybą prašyti atlikti nepriklausomą sprogimų vamzdynuose tyrimą. Maskva ne kartą tvirtino, kad už sprogimus atsakingi Vakarai, tačiau iki šiol nepateikė jokių įrodymų. “Nėra jokių abejonių nei dėl nusikaltimo motyvo, nei dėl jo vykdytojo, nei dėl nusikaltimo įvykdymo būdo”, – Saugumo Tarybos nariams sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzija.
Rusijos JT ambasadoriaus pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad siekiama iki savaitės pabaigos pateikti pasiūlymą dėl nepriklausomo tyrimo balsavimui Saugumo Taryboje. Kad Tarybos rezoliucija būtų priimta, reikia, kad už ją balsuotų bent devyni nuolatinės narės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija), o nuolatinės narės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija) jos nevetuotų. Naujienų agentūra TASS pranešė, kad Kinijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Zhang Junas Saugumo Tarybai sakė, kad Pekinas remia Maskvos raginimą atlikti tyrimą.
