Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje trečiadienį baigėsi antrą dieną vykusios JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos. Nors susitarimo dėl karo nutraukimo nepaskelbta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino derybų eigą ir JAV tarpininkų pozicijos pokyčius. Vienu konkrečiausių aptartų klausimų tapo galimas plataus masto karo belaisvių apsikeitimas, tačiau nesutarimai dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų išlieka.
Trečiadienio Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimas truko apie dvi valandas. Jam pasibaigus Ukrainos derybininkai surengė atskiras konsultacijas su Europos valstybių atstovais ir JAV pasiuntiniais, naujienų agentūrai AFP patvirtino šaltinis Ukrainos delegacijoje.
„Matau pokyčių. Labai džiaugiuosi tuo, ką girdžiu“, – kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio ir pasiuntinio Steve’o Witkoffo požiūrį pareiškė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pirmąją derybų dieną apibūdino kaip konstruktyvią ir gana turiningą, tačiau nepatikslino, kokių konkrečių nuolaidų ar pozicijos pokyčių pavyko pasiekti.
Svarstomi didelio masto belaisvių mainai
Vienu svarbiausių praktinių derybų klausimų tapo galimas karo belaisvių apsikeitimas.
V. Zelenskio teigimu, svarstomi du variantai: apsikeisti po tūkstantį arba po pusantro tūkstančio belaisvių iš kiekvienos pusės. Įgyvendinus didesnį variantą, į savo šalis galėtų sugrįžti iš viso 3 tūkst. žmonių.
Ukrainos vadovas taip pat pranešė, kad JAV pareigūnai ketina vykti į Rusiją tęsti šio klausimo derinimo. Kol kas nėra paskelbta nei galutinio susitarimo, nei galimos apsikeitimo datos.
Derybose aptarti ir kiti humanitariniai klausimai, įskaitant Rusijoje laikomų Ukrainos civilių bei iš Ukrainos išvežtų vaikų grąžinimą.
Zelenskis: Rusija pateikė netikslius duomenis apie Donbasą
Vienu sudėtingiausių derybų klausimų išlieka Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos.
V. Zelenskio teigimu, Rusijos delegacija Abu Dabyje pateikė netikslius duomenis apie Maskvos pajėgų kontroliuojamas Donbaso teritorijas. Ukrainos derybininkai šiuos duomenis užginčijo.
Teritorijų klausimas yra viena pagrindinių kliūčių siekiant susitarimo dėl karo pabaigos. Maskva reikalauja, kad Ukraina išvestų savo kariuomenę ir iš tų Donecko srities teritorijų, kurių Rusijos pajėgoms iki šiol nepavyko užimti.
Kyjivas tokius reikalavimus atmeta, pabrėždamas, kad savanoriškas teritorijų perdavimas agresorei nesuteiktų patikimų garantijų dėl ilgalaikės taikos.
Ukrainos prezidentas laikosi pozicijos, kad teritoriniai klausimai turėtų būti sprendžiami tiesioginėse aukščiausio lygio derybose tarp valstybių vadovų.
V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad Donbaso perdavimas Rusijai savaime neužtikrintų karo pabaigos. Jo vertinimu, teritorinės nuolaidos galėtų suteikti Maskvai galimybę atkurti karinius pajėgumus ir vėliau vėl pulti Ukrainą.
Kyjivas siekia ilgalaikio savo kariuomenės finansavimo
Ukraina derybose taip pat kelia konkrečius pokarinio saugumo klausimus.
Aukšto rango Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Kyjivas siekia bent dešimties metų finansinės paramos, kuri leistų išlaikyti 800 tūkst. karių armiją.
Ukrainos vertinimu, tokios pajėgos būtų būtinos siekiant atgrasyti Rusiją nuo naujo puolimo. Tačiau Maskva ir toliau reikalauja Ukrainos karinių pajėgumų apribojimų.
Deryboms vykstant smogta energetikos objektams
Diplomatines pastangas lydėjo nauji kariniai smūgiai.
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusija per naktį atakavo šešias dideles elektros pastotes keturiuose šalies regionuose.
Tuo metu Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka paskelbė, kad Ukrainos dronų ataka sukėlė gaisrą Ust Lugos naftos eksporto uoste prie Baltijos jūros. Pasak Rusijos pareigūnų, per incidentą buvo sužeisti trys darbuotojai.
Po derybų – konsultacijos su Europa ir JAV
Pasibaigus trečiadienio pokalbiams su Rusijos delegacija, Ukrainos atstovai susitiko su Europos ir JAV pasiuntiniais.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas apie planuojamą susitikimą buvo pranešęs platformoje „Telegram“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau pabrėžė, kad Europos valstybės ilgainiui turės būti tiesiogiai įtrauktos į derybas dėl ilgalaikio saugumo susitarimo.
Kol kas nepranešta, kada galėtų įvykti kitas Rusijos ir Ukrainos derybų raundas. Nepaisant palankesnio Kyjivo vertinimo ir vilčių pasiekti susitarimą dėl belaisvių, esminių susitarimų dėl paliaubų ar teritorinių klausimų dar nepasiekta.
