Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (Žvėryno) parapijos klebonas kunigas Vytautas Rapalis sekmadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasidalijo jautriu apmąstymu apie nerimą dėl ateities, gyvenimo trapumą ir pasitikėjimą Dievu. Dvasininkas priminė, kad tikėjimas nepašalina žmogaus pažeidžiamumo, tačiau padeda atrasti ramybę net tada, kai rytojus atrodo neaiškus.
„Šį sekmadienio vakarą ypač galvoju apie tuos, kuriems mintis apie rytojų neleidžia ramiai užmigti… Kurie laukia tyrimų atsakymo, sunkaus pokalbio, žinios iš artimo žmogaus. Kurie tyliai savęs klausia: ar užteks jėgų?“ – savo „Facebook“ paskyroje rašo kunigas V. Rapalis.
Pasak dvasininko, žmogus negali numatyti visų gyvenimo sunkumų ar apsaugoti visų, kuriuos myli. Tačiau nežinomybė neturėtų būti tapatinama su neišvengiama nelaime.
„Bet nežinomybė dar nėra nuosprendis. Rytojus gali atnešti ir pagalbą, kurios šiandien nematome. Pokalbį, po kurio palengvės. Sprendimą, kurio dar neradome“, – pabrėžia kunigas.
Klebonas atkreipia dėmesį, kad nerimas dažnai priverčia žmogų iš anksto įsivaizduoti blogiausią ateities scenarijų, nepalikdamas vietos vilčiai ir galimybei, kad įvykiai susiklostys kitaip.
„Nerimas dažnai iš anksto užpildo ateitį tuo, ko labiausiai bijome, nepalikdamas vietos tam, kas gera“, – pastebi jis.
Savo apmąstymą kunigas susieja su sekmadienio Evangelijoje skambančiu Dievo kvietimu į puotą. Šį kvietimą V. Rapalis siūlo suprasti ir kaip padrąsinimą neatidėlioti gyvenimo laukiant, kol išnyks visi rūpesčiai.
„Gal šį vakarą verta išgirsti ir tokį kvietimą: neatidėti gyvenimo, kol bus saugu, aišku ir ramu. Pabūti su savaisiais. Pasidžiaugti tuo, ką dar turime. Leisti sau pailsėti, nors ne viskas išspręsta“, – rašo dvasininkas.
Ypatingą dėmesį kunigas V. Rapalis skiria tikėjimo ir žmogiškojo pažeidžiamumo santykiui. Pasak jo, tikėjimas nereiškia, kad žmogus daugiau nepatirs baimės ar sunkumų. Tačiau jis leidžia pripažinti savo ribotumą ir tai, ko neįmanoma pakeisti savo jėgomis, patikėti Dievui.
„Tikėjimas nepašalina mūsų pažeidžiamumo. Tačiau leidžia tarti: „Viešpatie, padarysiu, ką galiu. O tai, ko nepajėgiu, patikiu Tau.“ Šiuose žodžiuose yra ir atsakomybės, ir laisvės atsikvėpti“, – teigia klebonas.
Baigdamas savo sekmadienio apmąstymą kunigas linki žmonėms drąsos gyventi, atvirumo priimti pagalbą ir jautrumo kitam žmogui.
„Linkiu Jums savaitės, kurioje užtektų drąsos gyventi, atvirumo priimti pagalbą ir jautrumo pastebėti kitą.
Rytojaus dar nežinome. Tačiau šį vakarą galime jį patikėti Viešpačiui ir leisti sau pailsėti“, – savo įrašą užbaigia kunigas V. Rapalis.
