Romoje esančioje Popiežiškojoje Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje lapkričio 16 d. prasidės Pauliaus koplyčios (Cappella Paolina), reikšmingo ankstyvojo baroko architektūros paminklo, restauracija. Darbų metu 90 dienų lankytojams uždarytoje koplyčioje, kurioje saugoma garsioji „Salus Populi Romani“ ikona, bus restauruojama meninė puošyba, kupolas ir jį supančios freskos.
Apie restauravimo projektą bazilika pranešė lapkričio 6 dieną. Jis yra platesnės konservavimo ir restauravimo programos dalis ir bus vykdomas bendradarbiaujant su Vatikano Miesto Valstybės gubernatoratu.
Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika yra viena iš keturių didžiųjų Romos bazilikų. Ji laikoma seniausia Vakarų pusrutulyje Mergelei Marijai skirta šventove, pastatyta netrukus po 431 m. Efezo Susirinkimo, kuriame buvo apibrėžtas mokymas apie Mariją kaip Dievo Motiną.
Koplyčioje saugoma „Salus Populi Romani“ ikona
Pauliaus koplyčioje saugoma senoji Marijos su Kūdikėliu Jėzumi ikona „Salus Populi Romani“ („Romos tautos išganymas“). Pasak tradicijos, ją nutapė šv. Lukas evangelistas. Ikoną gerbė popiežiai, tarp jų šv. Grigalius Didysis ir garbingasis Pijus XII, su ja rengtos liturginės procesijos, ji buvo gausiai puošiama.
1615 m. Paulius V Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje įrengė puošnią koplyčią, skirtą šiai ikonai, ir iškilmingai ją ten perkėlė. „Salus Populi Romani“ ypatingai gerbė ir Pranciškus – prieš kiekvieną apaštališkąją kelionę ir iš jos sugrįžęs jis vykdavo prie ikonos pasimelsti. Per dvylika pontifikato metų Pranciškus ją aplankė 126 kartus.
Pranciškaus pageidavimu jo kapas įrengtas netoli Pauliaus koplyčios ir jo itin gerbtos Marijos ikonos.
Restauruos baroko meno kūrinius
Bazilikos pranešime teigiama, kad Paulius V, kurio vardu pavadinta bazilika, XVII a. pradžioje pavedė žymiems Romos menininkams papuošti Pauliaus koplyčią. 1610–1612 m. sukurtame tapybos cikle, supančiame „Salus Populi Romani“ ikoną, pagrindinis dėmesys skiriamas Mergelei Marijai kaip Bažnyčios Motinai.
Prie koplyčios puošybos dirbo Giovannis Baglione (Džovanis Baljonė), Lodovicas Cardis (Lodovikas Kardis), Guidas Renis (Gvidas Renis) ir Giuseppė Cesaris (Džuzepė Čezaris). Vienas ryškiausių šio ciklo kūrinių – L. Cardžio „Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“. Jame Marija vaizduojama stovinti ant tikroviškai atkurto Mėnulio, kurio vaizdą įkvėpė žymaus astronomo Galileo Galilei (Galilėjas Galilėjus) 1610 m. teleskopu užfiksuoti Mėnulio vaizdai.
Šiuo metu bazilikoje taip pat restauruojama po didžiuoju altoriumi esanti Confessio koplyčia. Dėl šių darbų Šventosios Prakartėlės relikvijorius, kuriame saugomi medžio fragmentai, kaip manoma, kilę iš ėdžių, į kurias buvo paguldytas gimęs Kristus, laikinai perkeltas į šoninę koplyčią dešiniojoje bazilikos navoje. Ten relikviją tikintieji gali pagerbti nuo spalio 15 d. iki gruodžio 24 d.
