Svarbiausias Bažnyčios Europoje uždavinys šiandien yra evangelizacija, o didžiausias lūkestis žemynui – taika. Tai pabrėžia Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, dar penkerių metų kadencijai perrinktas Europos Vyskupų Konferencijų Tarybos (CCEE) pirmininku.
Interviu „ACI Stampa“ arkivyskupas apžvelgė praėjusius penkerius metus ir įvardijo naujosios kadencijos prioritetus. Jos centre, pasak G. Grušo, turi būti Evangelijos skelbimas, krikščionių bendruomenių stiprinimas ir pastangos siekti taikos bei susitaikinimo Europoje.
CCEE vienija Europos vyskupų konferencijų pirmininkus. Europa šioje organizacijoje suprantama geografine, o ne politine prasme – nuo Atlanto iki Uralo, nuo Portugalijos iki Rusijos.
Sudėtingi penkeri metai
G. Grušas pažymėjo, kad pirmieji penkeri jo vadovavimo CCEE metai sutapo su sudėtingu istoriniu laikotarpiu, kurį ypač paženklino Rusijos agresija prieš Ukrainą ir karo sugrįžimas į Europos širdį.
Kartu šis laikotarpis atnešė ir svarbių pokyčių pačioje CCEE. Tarybos būstinė iš Sankt Galeno, kur buvo įsikūrusi kelis dešimtmečius, perkelta į Romą, taip priartinant organizaciją prie Bažnyčios širdies.
Taip pat buvo pasirašyta atnaujinta „Charta Œcumenica“, apibrėžianti įvairių krikščioniškųjų konfesijų santykius Europoje. CCEE įsitraukė ir į sinodinį kelią, įtraukdama savo bendruomenes bei sudarydama darbo grupę jam įgyvendinti.
Europa trokšta Dievo
Pasak Vilniaus arkivyskupo, šiandieninė Europa yra iššūkių ir įvairovės kupinas žemynas, kuriam būtina siekti vienybės ir bendros krypties.
Nepaisant sekuliarizacijos, Bažnyčia Europoje, jo teigimu, išlieka gyva. Tai parodė Leono XIV kelionės į Prancūziją ir Ispaniją bei gausus tikinčiųjų dalyvavimas popiežiaus renginiuose. „Tai žemynas, trokštantis Dievo“, – pabrėžė G. Grušas.
Pasak jo, CCEE užduotis – atsiliepti į šį Dievo troškulį, palaikyti jį gyvą ir įkūnyti konkrečioje pastoracinėje veikloje, stiprinančioje krikščionių bendruomenes Europoje.
„Bažnyčia turi kurti bendruomenes, grįstas santykiais ir tikėjimu, nes būtent tai yra tikrasis taikos Europoje pagrindas“, – teigė G. Grušas.
Arkivyskupas svarbiu CCEE veiklos atskaitos tašku laiko rugsėjo 28 d. Mece pasakytą Leono XIV kalbą. Ypač reikšmingu jis vadina popiežiaus kvietimą Europos jaunimui tapti bendruomenių kūrėjais.
„Bažnyčia turi kurti bendruomenes, grįstas santykiais ir tikėjimu, nes būtent tai yra tikrasis taikos Europoje pagrindas“, – teigė G. Grušas.
Pirmasis iššūkis – evangelizacija
Kalbėdamas apie svarbiausius Europos katalikams kylančius iššūkius, CCEE pirmininkas pirmiausia įvardijo evangelizaciją.
Būtent todėl šių metų CCEE plenarinės asamblėjos tema buvo „Evangelizacija ir sinodiškumas: kunigų misija ir vietos Bažnyčių indėlis“.
Pasak G. Grušo, evangelizacijos iššūkis pirmiausia tenka kunigams ir vyskupams. Jis reikalauja gilaus pasirengimo ir gebėjimo atsiliepti į daugelyje Europos vietų juntamą prasmės paiešką.
Iš poreikio evangelizuoti, arkivyskupo teigimu, kyla ir kiti klausimai, su kuriais susiduria Bažnyčia. Jis paminėjo plintančią „mirties kultūrą“ ir palankiai įvertino Leono XIV Prancūzijoje išsakytus raginimus priešintis „suplanuotoms mirtims“.
G. Grušas taip pat priminė popiežiaus kalbą Ispanijos parlamente, kur Leonas XIV paragino politikus „pakelti žvilgsnį“, kad būtų priimami teisingesni įstatymai. „Ir mes esame kviečiami „pakelti žvilgsnį“, skelbti Evangelijos tiesą ir konkrečiai ja gyventi savo bendruomenėse“, – kalbėjo arkivyskupas.
Pasak jo, tai vienas svarbiausių Bažnyčios Europoje įsipareigojimų artimiausiais metais.
„Pirmiausia – taikos“
Paklaustas, ko labiausiai linkėtų Europai, G. Grušas atsakė: „Pirmiausia – taikos.“
CCEE plenarinė asamblėja buvo užbaigta raginimu siekti taikos, o jos dalyviai ne kartą meldėsi už taiką Europoje ir visame pasaulyje.
Arkivyskupas priminė, kad taika buvo neatsiejama ir garbingojo Roberto Schumano (Robero Šumano) Europos projekto dalis. Jo tikslas buvo sukurti tokias sąlygas, kad karas taptų „neįsivaizduojamas“. Tokiai taikai, pasak G. Grušo, būtini atleidimas ir susitaikinimas.
Jis priminė, kad pati CCEE buvo įkurta kaip visą Europos žemyną apimanti dialogo platforma tuo metu, kai geležinė uždanga ir sovietų viešpatavimas tamsiu šešėliu gaubė Europos „rytinį plautį“.
„Šiandien esame kviečiami padėti Europai kvėpuoti abiem plaučiais, įveikti istorinius konfliktus ir kurti susitaikinimą“, – pabrėžė Vilniaus arkivyskupas.
Pasak jo, tik taip gali gimti „beginklė ir nuginkluojanti taika“, kurios Leonas XIV kvietė siekti nuo pat pirmųjų savo pontifikato valandų.
