Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje antradienį baigėsi pirmoji JAV tarpininkaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų diena. Vašingtonas siekia ne tik užbaigti daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą, bet ir susitarti dėl naujos Europos saugumo sistemos. Tokie užmojai kelia nerimą Ukrainai ir jos sąjungininkėms, baiminantis, kad didžiosios valstybės gali mėginti spręsti Europos ateitį nepaisydamos mažesnių šalių interesų. Kyjivas jau perspėja dėl galimos „Jaltos 2“, o Maskva palankiai vertina galimybę į derybas įtraukti platesnius Europos saugumo klausimus.
Pirmosios nuo vasario trišalės derybos truko kelias valandas ir turėtų būti tęsiamos trečiadienį. Ukrainos delegacijos šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad pirmosios dienos diskusijos baigėsi, tačiau apie konkrečius susitarimus nepranešta.
Derybose dalyvauja JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Ukrainos delegacijai vadovauja Rustemas Umerovas, o Rusijos – prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis.
Ukrainos delegacijoje taip pat yra prezidento administracijos vadovas Kyryla Budanovas, jo pavaduotojas Serhijus Kyslycia ir valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos parlamente vadovas Davidas Arachamija. Rusijos delegacijoje dalyvauja užsienio reikalų viceministrai Sergejus Riabkovas ir Michailas Galuzinas, karinės žvalgybos vadovas Igoris Kostiukovas bei kiti aukšti pareigūnai.
JAV atstovai tvirtina, kad tarp kariaujančių šalių pozicijų pavyko sumažinti atotrūkį, tačiau pripažįstama, jog pagrindiniai nesutarimai tebėra neišspręsti.
Vašingtonas siūlo naują Europos saugumo sistemą
Pradėdamas derybas J. Kushneris pareiškė, kad JAV siekia sukurti naują saugumo sistemą, kuri užtikrintų ilgalaikę taiką ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje.
„Mes imame tai, kas veikė, stengiamės nustatyti, kas nepavyko, kodėl atsidūrėme tokioje padėtyje, ir tikimės sukurti naują sistemą, kuri atneš mums taiką dešimtmečiams, jei ne šimtmečiams“, – sakė jis.
Pasak JAV derybininkų, būsimas susitarimas turėtų apimti Ukrainos saugumo garantijas, Rusijos ir Europos santykius bei mechanizmus, kurie neleistų kilti naujam karui.
D. Trumpas anksčiau taip pat užsiminė apie rengiamą platų Europos saugumo susitarimą, kuris, jo žodžiais, apimtų daugiau nei vien Ukrainą.
J. Kushneris savo ruožtu pabrėžė, kad visapusiškam ir ilgalaikiam konflikto sureguliavimui reikės tiesioginio Rusijos ir Europos valstybių bendradarbiavimo sprendžiant platesnius saugumo klausimus.
Tokį požiūrį palankiai įvertino Maskva. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė sveikinantis iniciatyvą kolektyvinio saugumo klausimus įtraukti į derybų darbotvarkę.
Tačiau Europos sostinėse šie pasiūlymai vertinami atsargiai, baiminantis, kad nauja saugumo tvarka gali būti formuojama atsižvelgiant į Rusijos reikalavimus.
Maskva siekia platesnio susitarimo, neapsiribojančio Ukraina
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, Rusijos delegacijos šaltinis nurodė, kad Maskva pagrindiniu derybų tikslu laiko ne vien karo Ukrainoje užbaigimą, bet ir visapusišką Europos saugumo sistemos pertvarkymą. Tokiu atveju Ukrainos klausimas taptų tik viena platesnio susitarimo dalimi.
Ši pozicija primena Rusijos reikalavimus, pateiktus dar 2021 metų gruodį, likus keliems mėnesiams iki plataus masto invazijos. Tuomet Maskva reikalavo teisiškai įpareigojančių NATO veiklos apribojimų Rytų Europoje ir garantijų, kad Ukraina netaps Aljanso nare.
Rusija taip pat siekė, kad NATO iš esmės atsisakytų karinės infrastruktūros ir pajėgų dislokavimo valstybėse, prisijungusiose prie Aljanso po 1997 metų. Tokie reikalavimai tiesiogiai palietė Baltijos šalis ir kitas Vidurio bei Rytų Europos valstybes.
Vakarų šalys daugumą šių reikalavimų atmetė, pabrėždamos, kad kiekviena suvereni valstybė turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo saugumo ir tarptautinių sąjungų.
Dabar Maskvos siekis vėl kelti Europos saugumo sistemos klausimą didina nuogąstavimus, kad Rusija mėgina diplomatinėmis priemonėmis įgyvendinti dalį savo ankstesnių reikalavimų.
Ukraina perspėja dėl „Jaltos 2“
Kyjive nuogąstaujama, kad didžiųjų valstybių susitarimai dėl Europos saugumo gali priminti 1945 metų Jaltos konferenciją, kurioje JAV, Jungtinės Karalystės ir Sovietų Sąjungos vadovai sprendė pokario Europos ateities klausimus.
Ukrainos atstovai perspėja dėl galimos „Jaltos 2“ – scenarijaus, kai įtakos sferų klausimai būtų sprendžiami mažesnių valstybių suvereniteto sąskaita.
„Putinas nori susigrąžinti SSRS“, – antradienį Danijos žiniasklaidoje paskelbtame interviu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, viešintis Kopenhagoje.
Ukrainos vadovas atmeta Rusijos reikalavimus savanoriškai atsisakyti teritorijų, apriboti savo kariuomenę ar atsisakyti savarankiškų saugumo susitarimų su Vakarų valstybėmis.
Kyjivas taip pat reikalauja nedelsiamų paliaubų, kurios, Ukrainos vertinimu, turėtų tapti pirmuoju žingsniu platesnio taikos susitarimo link.
Maskva tokią poziciją atmeta. V. Putinas reikalauja, kad Ukraina išvestų savo pajėgas iš keturių regionų, kuriuos Rusija 2022 metais paskelbė aneksavusi, nors jų visiškai nekontroliuoja.
Rusija taip pat siekia, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO perspektyvos, sutiktų su kariuomenės apribojimais ir pakeistų politiką rusų kalbos bei su Maskva patriarchatu susijusios stačiatikių bažnyčios atžvilgiu.
V. Putinas nesutinka su besąlygiškomis paliaubomis, tvirtindamas, kad jos tik leistų Ukrainos pajėgoms pailsėti ir papildyti ginkluotės atsargas.
Derybose aptariamos saugumo garantijos ir pačiai Rusijai
Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis šaltiniu, artimu Ukrainos delegacijai, pranešė, kad pirmojo derybų raundo metu aptartos ne tik Ukrainos ir Europos saugumo garantijos, bet ir atskiri Rusijos reikalavimai dėl jos pačios saugumo.
Diskusijose taip pat paliesti Ukrainos pokarinio atstatymo ir būsimos Europos saugumo architektūros klausimai.
Ukrainos delegacijos pozicija išlieka tokia, kad pirmiausia būtina užbaigti karą, o tik tada pradėti kurti naują Europos saugumo sistemą, kuri užtikrintų ilgalaikį stabilumą ir užkirstų kelią naujai agresijai.
Toks požiūris skiriasi nuo Maskvos siekio visus klausimus spręsti vienu metu, susiejant karo pabaigą su platesnėmis Rusijos reikalaujamomis saugumo garantijomis.
Kyjivas kelia energetinių paliaubų ir belaisvių klausimus
Be teritorinių klausimų ir saugumo garantijų, Ukraina derybose siekia konkrečių humanitarinių bei karinių susitarimų.
Tarp Ukrainos prezidento V. Zelenskio įvardytų prioritetų – energetinės paliaubos, kurios sustabdytų smūgius energetikos infrastruktūrai, saugios laivybos Juodojoje jūroje užtikrinimas ir platesni karo belaisvių mainai.
Taip pat svarstomas pasirengimas galimam Ukrainos, Rusijos ir JAV vadovų susitikimui.
Šie klausimai ypač svarbūs artėjant žiemai, kai Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą gali sukelti naują humanitarinę krizę.
Ukraina taip pat laikosi pozicijos, kad teritoriniai klausimai galėtų būti sprendžiami tik aukščiausiu politiniu lygmeniu, tiesiogiai susitikus V. Zelenskiui ir V. Putinui. Tačiau Rusijos vadovas iki šiol tokio susitikimo galimybę atmetė.
Europa reikalauja vietos prie derybų stalo
Prieš trišales derybas Abu Dabyje įvyko atskiras Ukrainos ir JAV atstovų susitikimas su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, NATO bei Europos Komisijos pareigūnais.
Po susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime pabrėžta, kad bet kokie būsimi susitarimai privalo gerbti valstybių suverenitetą, teritorinį vientisumą ir teisę savarankiškai priimti sprendimus.
Dalyviai taip pat patvirtino, kad stipri NATO turi išlikti pagrindine euroatlantinės kolektyvinės gynybos atrama.
„Bendras tikslas – sukurti praktišką ir vienas kitą stiprinantį saugumo modelį, kuris sustiprintų ilgalaikį Ukrainos saugumą ir sukurtų pasitikėjimą, būtiną susitarimui derybų keliu pasiekti“, – sakoma bendrame pareiškime.
Europos partneriai siekia dalyvauti platesnėse daugiašalėse diskusijose, tačiau Rusija kol kas nepritaria tiesioginiam Europos atstovų dalyvavimui šiame derybų etape.
Tai reiškia, kad vienas svarbiausių diplomatinių ginčų vyksta ne tik dėl būsimo susitarimo turinio, bet ir dėl to, kas turės teisę jį rengti.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Paryžiuje komentuodamas derybų eigą, pirmąją jų dieną pavadino labai produktyvia.
Jis taip pat pripažino, kad ilgainiui prie derybų stalo turėtų prisijungti Europos valstybės.
„Manome, kad trišalis formatas ilgainiui turėtų įtraukti prie stalo ir mūsų partnerius Europoje, nes jie yra šios problemos ilgalaikio sprendimo dalis“, – sakė M. Rubio.
Karas tęsiasi nepaisant diplomatinių pastangų
Derybos Abu Dabyje vyksta intensyvių Rusijos ir Ukrainos smūgių fone.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį paleido 162 įvairių tipų dronus ir balistinę raketą.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu skelbė numušusi 155 ukrainiečių dronus virš kelių Rusijos regionų ir okupuoto Krymo.
Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai taip pat sutrikdė elektros tiekimą tūkstančiams gyventojų, artėjant dar vienai karo žiemai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar prieš prasidedant deryboms pripažino neturintis didelių lūkesčių dėl greito proveržio.
„Neturiu itin didelių lūkesčių“, – interviu Vokietijos televizijai ZDF sakė jis.
Ankstesni trys šių metų pradžioje vykę derybų raundai reikšmingų rezultatų nedavė, o Rusijos ir Ukrainos pozicijos dėl teritorijų, NATO ir saugumo garantijų išlieka iš esmės priešingos.
