Romos Rotos tribunolas griežtai sukritikavo Bažnyčios institucijų praktiką internete skelbti dvasininkų, dėl kurių pareikšti kaltinimai nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu laikomi patikimais, sąrašus, nors jų kaltė nėra nustatyta teisme. Teismas pabrėžė, kad žmogaus geras vardas negali būti pažeidžiamas vien remiantis kaltinimais, kurie nebuvo įrodyti teisminio proceso metu.
2025 m. birželį priimtas sprendimas šmeižto byloje spalį anglų kalba buvo paskelbtas Otavos Šv. Pauliaus universiteto kanonų teisės žurnale. Apie jį pirmasis pranešė leidinys „Catholic World Report“.
Katalikų vyskupijose ir vienuolijose, ypač Jungtinėse Valstijose, vis dažniau skelbiami dvasininkų, kaltinamų nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu, sąrašai, nors jų kaltė nėra nustatyta teisme. Kai kuriais atvejais į tokius sąrašus įtraukiami ir jau mirę dvasininkai.
Romos Rota šią praktiką sukritikavo 2025 m. birželio 26 d. priimtame sprendime. „Negalime patikėti, kad nėra nieko neteisėto, kai galinga institucija visam pasauliui paskelbia, jog konkretus asmuo padarė sunkų deliktą, dėl kurio jis niekada nebuvo nei nuteistas, nei net oficialiai apkaltintas teisme“, – rašoma jame.
Teismas perspėjo, kad priešingu atveju gero vardo apsauga iš esmės netektų prasmės. „Jeigu toks veiksmas nebūtų neteisėtas, kiekvieno žmogaus geras vardas paprasčiausiai netektų bet kokios teisinės apsaugos, o visi liktų be veiksmingos apsaugos nuo įvairaus pobūdžio šantažo“, – pažymima sprendime.
Vienuolija viešai paskelbė kaltinimus
Romos Rota pripažino vieną Jungtinių Valstijų katalikų vienuoliją pažeidus asmens, sprendime įvardyto kaip ponas X, gerą vardą. 2015 m. savo interneto svetainėje vienuolija paskelbė pripažinusi patikimais dviejų žmonių kaltinimus, kad ponas X devintajame dešimtmetyje, būdamas jų formatoriumi, juos seksualiai išnaudojo.
Vienuolija taip pat išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, kad ponas X „išnaudojo“ studentus, o kaltinimai buvo „pagrįsti“. Teismo apklaustas vienuolijos vadovas aiškino, kad kaltinimai buvo pripažinti pagrįstais po to, kai juos, praėjus dešimtmečiams nuo tariamų įvykių, ištyrė privati tyrimų bendrovė.
Pačios vienuolijos teigimu, ponas X niekada nebuvo nuteistas ir jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimo nei Bažnyčios, nei valstybės institucijų. Be to, tuo metu, kai kaltinimai buvo paskelbti viešai, jis vienuolijai jau nebebuvo pavaldus.
2002 m. Šventasis Sostas leido jam grįžti į pasauliečio statusą ir atleido nuo vienuolinių įžadų. Vėliau vyras vedė ir pradėjo pasaulietinę profesinę veiklą.
Savo nekaltumą nuolat tvirtinęs vyras ne kartą prašė pašalinti internete paskelbtą informaciją, tačiau vienuolija atsisakė tai padaryti. Vėliau ponas X neteko darbo, o jo santuoka iširo.
Jis kreipėsi į Bažnyčios teismą ir pareiškė ieškinį savo buvusiai vienuolijai. Vyras teigė, kad viešas jo vardo susiejimas su sunkiu seksualinio išnaudojimo nusikaltimu padarė jam nepagrįstos žalos, todėl taip pat prašė ją atlyginti.
Teisė į gerą vardą
Romos Rota savo sprendime citavo Kanonų teisės kodekso 220 kanoną: „Niekam neleidžiama neteisėtai pažeisti gero vardo, kurį asmuo turi, ar pažeisti kiekvieno asmens teisę saugoti savo privatumą.“ Teismas pabrėžė, kad teisė į gerą vardą grindžiama pačia prigimtine teise ir moralinėje teologijoje siejama su aštuntuoju Dekalogo įsakymu.
Sprendime cituojamas ir Katalikų Bažnyčios katekizmo 2477 punktas: „Pagarba asmens geram vardui draudžia bet kokią laikyseną ir bet kokį žodį, galintį jam neteisingai pakenkti.“ Romos Rota pažymėjo, kad internete paskelbti kaltinamųjų sąrašai gali padaryti nepalyginamai didesnę žalą nei tokia pati informacija, paskelbta knygoje ar kitame spausdintame dokumente, nes internete ji vienu metu tampa prieinama visame pasaulyje.
Teismo vertinimu, tokia praktika „neatitinka Bažnyčios teisinės tvarkos principų ir normų“. Romos Rota taip pat nurodė, kad kai kurios Bažnyčios institucijos apie tai jau buvo informuotos, tačiau, nepaisydamos perspėjimų, šią praktiką tęsė.
„Neteisybės negalima ištaisyti darant kitą neteisybę“
Teismas atmetė argumentą, kad tokie sąrašai būtini siekiant atitaisyti žalą, padarytą dėl daugelį metų netinkamos Bažnyčios reakcijos į jos narių vykdytą vaikų seksualinį išnaudojimą. „Blogų darbų negalima atitaisyti darant blogį kitiems“, – rašoma sprendime.
Romos Rota pabrėžė, kad praeityje vaikams padarytų neteisybių negalima ištaisyti „darant neteisybę suaugusiesiems, vyresnio amžiaus žmonėms ar mirusiesiems“, kurie niekada nebuvo nuteisti ir kuriems Bažnyčios ar civiliniame teisme nebuvo pareikšti kaltinimai.
Romos Rota yra aukštesnės instancijos Apaštalų Sosto apeliacinis teismas. Jo užduotis – saugoti teises Bažnyčioje, užtikrinti teismų praktikos vienovę ir savo jurisprudencija padėti žemesnės instancijos tribunolams.
