Istorijos tyrėjui Sauliui Poderiui iškėlus hipotezę, jog Vytauto Didžiojo palaikai yra palaidoti arkikatedros mauzoliejuje, Vilniaus arkivyskupijos kurija sako, kad pati paieškų nepradės, tačiau bendradarbiaus, jei sulauks valdžios institucijų kreipimosi.
„Jeigu bus koks nors oficialus prašymas iš valstybės institucijų vykdyti tyrimus Vilniaus arkikatedroje, kuris bus susijęs su minėta hipoteze, tai tikrai bendradarbiaujant su valstybės institucijomis bus svarstomas tas prašymas ir bus įvertinti visi aspektai“, – BNS teigė kurijos atstovas, kunigas Mykolas Sotničenka.
Pasak jo, Bažnyčios misija nėra archeologiniai tyrimai, todėl kol kas šiuo klausimu nieko neketinama daryti.
„Bažnyčios misija nėra ieškoti palaikų, nėra tikrinti hipotezes, tai paliekame kompetentingiems mokslininkams ir tikrai pabrėžiame, kad tikrai bet kokie archeologiniai arba antropologiniai tyrimai arkikatedros erdvėje, bažnyčios erdvėse, jie galimi tiktai laikantis labai griežtų teisinių, etinių, paveldosaugos reikalavimų ir bendradarbiaujant ne su pavieniais entuziastais, bet su atsakingomis valstybinėmis institucijomis ir mokslininkų bendruomene“, – akcentavo M. Sotničenka.
S. Poderis šią savaitę pareiškė, kad Vytauto Didžiojo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Savo ruožtu kunigas teigė, jog pati Vilniaus arkivyskupija bendradarbiauja su mokslininkais, kurie vykdo arkikatedros skenavimą.
„Jau arkikatedra yra nuskenuota 3D skeneriu, jis leidžia sukurti tokį katedros 3D modelį. (…) Arkikatedra šiuo metu yra skenuojama su kitu georadariniu skeneriu, bet ji buvo pradėta skenuoti nuo viršaus ir pamažu yra leidžiamasi žemyn. Tai kai jau prieis iki rūsių, iki kriptų, iki požemių ir kai tie požemiai bus nuskenuoti, tai tuomet jau tikrai bus galima ir pamatyti, kas už tos sienos yra“, – kalbėjo kurijos atstovas.
„Nematysime turbūt kaulų, bet galėsime įvertinti, bus galima matyti, mokslininkai matys, ar ten yra tikrai ertmė. (…) Tas skenavimas yra viena, bet ta skeno interpretacija tai irgi yra dar kitas dalykas, reikia mokėti interpretuoti, bet čia vėlgi paliekame tai daryti mokslininkų bendruomenei“, – pridūrė jis.
Dar balandį S. Poderis teigė turįs įrodymų, kad tarpukariu vykdant Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – galėjo būti aptikti ir Vytauto Didžiojo palaikai.
Pasak tyrėjo, kunigaikščio palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti rasti dar 1931 metais. Jis taip pat tvirtino, kad jie galbūt tebėra ten iki šiol, o jų identifikavimui reikėtų konsultacijų su Ukrainos ekspertais.
Gavusi S. Poderio kreipimąsi, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė anksčiau teigė, kad sprendimus dėl galimo tyrimų finansavimo ir darbo grupės sudarymo turės priimti Vyriausybė.
