„Šiandien daugelyje pasaulio šalių švenčiama Viešpaties Žengimo į dangų šventė“, – pradėdamas sekmadienio vidudienio susitikimą sakė Leonas XIV. Susitikimo dalyvius Šv. Petro aikštėje jis pakvietė apmąstyti, ką skelbia šios iškilmės turinys.
Nuo žemės pakylančio ir žengiančio į dangų Jėzaus vaizdas (žr. Apd 1, 1–11) gali mums sudaryti įspūdį, kad tai – mūsų gyvenimui tolimas slėpinys. Bet taip nėra.
Mes esame suvienyti su Jėzumi kaip kad galva yra susieta su kitais kūno nariais. Jis žengdamas dangun į visišką bendrystę su Tėvu traukia ir mus. Arba, kaip sakė šv. Augustinas, tai, kad galva jau ten, žadina viltį likusiems kūno nariams (žr. Sermo 265, 1.2).
„Visas Kristaus gyvenimas yra kilimo aukštyn judesys, kuris per jo žmogiškumą apima ir įtraukia visą pasaulio sceną, pakeldamas ir išgelbėdamas žmogų iš jo nuodėmės būklės, nešdamas šviesą, atleidimą ir viltį ten, kur buvo tamsa, neteisingumas ir neviltis, kad taip būtų pasiekta galutinė Velykų pergalė, kai Dievo Sūnus „mirdamas sunaikino mirtį, o prisikeldamas grąžino gyvenimą ir mums“ (žr. Velykų prefacija I)“, – sakė Leonas.
Tad žengimas į dangų mums kalba ne apie tolimos ateities pažadą, bet apie gyvą ryšį, kuris ir mus traukia į dangiškąją šlovę, jau šiame gyvenime praplečiantį ir gilinantį mūsų akiratį bei vis labiau artinantį mūsų mąstymą, jausmus ir veiksmus prie Dievo širdies mato.
Ir mums yra žinoma, kaip eiti šiuo aukštyn vedančiu keliu (žr. Jn 14, 1–6). Apie tai kalba pats Jėzus, jo gyvybės auka, jo mokymas ir pavyzdys.
Šį kelią atspindi Mergelės Marijos ir šventųjų gyvenimai: tie žmonės, kuriuos Bažnyčia mums pristato kaip visuotinius pavyzdžius, ir tie, kurie, kaip mėgo sakyti popiežius Pranciškus: gyvena už gretimų durų. (žr. Gaudete et exsultate, 7). Kuriuos galbūt sutinkame kasdien: tėvus, mamas, senelius, visų amžiaus grupių ir statuso žmones, kurie nuoširdžiai, džiugiai ir atsidavę stengiasi gyventi pagal Evangeliją.
žengimas į dangų mums kalba ne apie tolimos ateities pažadą, bet apie gyvą ryšį,
Su jais, jų parama ir jų maldos padedami taip pat galime išmokti kasdien kilti į dangų, mąstydami, kaip sako šv. Paulius, apie tai, kas tikra, teisinga, mylėtina (žr. Fil 4, 8), su Dievo pagalba įgyvendindami tai, ką „girdėjome ir matėme“ (žr. Fil 4, 9), augindami savyje ir aplink save dieviškąjį gyvenimą, kurį gavome per Krikštą ir kuris nuolat traukia mus aukštyn, pas Tėvą, skleisdami pasaulyje vertinguosius bendrystės ir taikos vaisius.
„Tegul mums padeda Marija, Dangaus Karalienė, kiekvieną akimirką nušviečianti ir rodanti mums kelią“, – gegužės 17 d. vidudienio maldos susitikime meldė popiežius Leonas XIV.
„Šiandien įvairiose šalyse minima Pasaulinė socialinio komunikavimo diena, kurią šiais metais norėjau skirti temai „Saugokime žmonių balsus ir veidus““, – dar sekmadienį priminė popiežius.
Dirbtinio intelekto epochos laiku visus drąsinu remti tokias komunikavimo formas, kurios vis labiau gerbtų tiesą apie žmogų, į kurią turėtų būti orientuota kiekviena technologinė inovacija“, – gegužės 17 d. vidudienio maldos susitikime sakė popiežius Leonas.
Be to, Leonas XIV priminė, kad prasidėjo „Laudato si’“ savaitė, kuri tęsis iki gegužės 24-osios, ateinančio sekmadienio.
Ši iniciatyva, įkvėpta to paties pavadinimo popiežiaus Pranciškaus enciklikos, kviečia rūpesčiui kūrinija, nes, kaip pabrėžiama enciklikoje, tai rūpesčio visapusišku asmens vystymusi dalis: nuniokotoje aplinkoje neįmanoma įsivaizduoti oraus gyvenimo.
„Šiais šv. Pranciškaus Asyžiečio jubiliejiniais metais prisimename jo taikos su Dievu, su broliais ir su visais kūriniais žinią. Deja, pastaraisiais keliais metais dėl karų pažanga šioje srityje labai sulėtėjo.
Todėl drąsinu „Laudato si’“ judėjimo narius ir visus, kurie darbuojasi integralios ekologijos labui, atnaujinti savo įsipareigojimą. Rūpinimasis taika yra rūpinimasis gyvenimu!“, – sakė Leonas.
