JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį išvyko iš Pekino po svarbių susitikimų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).
D. Trumpas prezidentiniu lėktuvu iš Pekino tarptautinio oro uosto į Vašingtoną pakilo apie 14 val. 40 min. vietos (9 val. 40 min. Lietuvos) laiku.
Prezidentai baigė svarbias derybas ir pareiškė apie pažangą stabilizuojant JAV ir Kinijos santykius, nors tarp dviejų didžiausių pasaulio galybių išlieka didelių skirtumų dėl Irano, Taivano ir kitų klausimų.
Xi Jinpingas penktadienį priėmė D. Trumpą savo oficialioje rezidencijoje Džongnanhajuje baigiamosioms viršūnių susitikimo deryboms prieš JAV lyderiui grįžtant į Vašingtoną. Lyderiai trumpai pasivaikščiojo po teritoriją, kurioje auga senoviniai medžiai ir kiniškos rožės, bei praėjo dengtu taku su kolonomis ir arkomis, išmargintomis paukščiais bei tradiciniais Kinijos kalnų peizažais.
Prie arbatos ir pietų stalo D. Trumpas ir Xi Jinpingas, lydimi aukščiausio rango padėjėjų ir vertėjų, beveik tris valandas kalbėjosi paskutinę JAV lyderio trijų dienų vizito Kinijoje dieną.
„Tai buvo tikrai puikios kelios dienos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, sėdėdamas kartu su Xi Jinpingu prieš prasidedant jųdviejų susitikimui.
Xi Jinpingas savo ruožtu šį vizitą pavadino svarbiu pasiekimu.
„Sukūrėme naujus dvišalius santykius, tiksliau – konstruktyvius, strateginius ir stabilius santykius“, – sakė jis.
Tačiau optimistinis požiūris susiduria su sunkia tiesa apie opiausius dviejų supervalstybių klausimus.
„Jokių žaidimų“
Pekinas viešai parodė mažai susidomėjimo JAV prašymais aktyviau įsitraukti į konflikto Irane sprendimą, nors D. Trumpas interviu „Fox News“ žurnalistui Seanui Hannity (Šonui Haničiui) sakė, kad Xi Jinpingas jų pokalbių metu pasisiūlė padėti.
Pastarosiomis savaitėmis JAV Valstybės departamentas apkaltino Kinijos įmones teikiant palydovines nuotraukas Irano vyriausybei, o Iždo departamentas ėmėsi veiksmų prieš Kinijos naftos perdirbimo gamyklas, kaltinamas naftos pirkimu iš Teherano, taip pat prieš šios naftos vežėjus.
Baltieji rūmai taip pat mano, kad Kinija gali padaryti daugiau, jog sustabdytų Kinijoje pagamintų cheminių medžiagų srautą į Meksiką, kur jos naudojamos fentaniliui, sėjančiam chaosą daugelyje JAV bendruomenių, gaminti.
Tuo tarpu Xi Jinpingas per privačius pokalbius įspėjo D. Trumpą, kad jų nesutarimai dėl savarankiškos Taivano salos, jei jie bus sprendžiami netinkamai, gali pastūmėti dominuojančias pasaulio galybes link „susidūrimų ir net konfliktų“, teigia Kinijos vyriausybės pareigūnai.
D. Trumpas atrodė sužavėtas aplinkos ir pastebėjo, kad rožės buvo gražiausios, kokias jam teko matyti. Xi Jinpingas pažadėjo atsiųsti jam rožių sėklų.
Kompleksas supa du dirbtinius ežerus, kurie buvo sukurti imperatorių malonumui. Džongnanhajus dažnai lyginamas su Baltaisiais rūmais, Kremliumi ar Pietų Korėjos Mėlynaisiais rūmais.
Tačiau, skirtingai nei kitos prezidentų rezidencijos, Džongnanhajus nėra pagrindinė diplomatinių vizitų vieta. Šis kvietimas atrodė kaip Xi Jinpingo bandymas parodyti asmeninį dėmesį JAV lyderiui, vertinančiam didelius gestus.
„Manau, kad jis iš tikrųjų yra šiltas žmogus. Bet jis orientuotas į reikalus“, – interviu „Fox News“ apie Xi Jinpingą sakė D. Trumpas.
„Jokių žaidimų“, – tvirtino jis.
Taivano ir Irano klausimai
Griežta Xi Jinpingo retorika dėl Taivano temdė vizito atmosferą, o Kinijos vyriausybės pareigūnai pabrėžė, kad nesutarimai dėl savarankiškos salos kelia didžiausią riziką JAV ir Kinijos santykiams.
Tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) televizijai „NBC News“ sakė, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nepasikeitė, ir įspėjo, jog Kinijai būtų „baisi klaida“ bandyti užimti Taivaną jėga. Jis taip pat pavadino Xi Jinpingo komentarus įprasta praktika.
„Jie visada tai iškelia iš savo pusės. Mes visada aiškiai išdėstome savo poziciją ir pereiname prie kitų temų“, – sakė M. Rubio, kuris buvo tarp aukšto rango pareigūnų, prisijungusių prie D. Trumpo derybose.
Pastarosiomis savaitėmis Kinija siekė daugiau dėmesio skirti savo požiūriui, kad Taivanas yra jos interesų branduolys ir raktas į stabilių santykių su JAV užtikrinimą. D. Trumpas kartais rodė dviprasmišką požiūrį į Taivaną, sukeldamas spėlionių, kad jis gali būti atviras ryšių su Taibėjumi silpninimui.
D. Trumpas pareikalavo, kad Taivanas padidintų išlaidas gynybai, o gruodį Baltieji rūmai paskelbė apie 11 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) vertės ginklų paketą Taivanui – didžiausią kada nors skirtą šiai demokratinei salai.
Tačiau JAV dar nepradėjo vykdyti ginklų pardavimo, o D. Trumpas sakė, kad tikisi aptarti šį klausimą su Xi Jinpingu Pekine. Jis taip pat skundėsi, kad Taivanas „pasisavino“ JAV puslaidininkių verslą, ir paragino Taivaną susimokėti JAV už apsaugą.
Lyderiai sutarė, kad Hormuzo sąsiauris, faktiškai uždarytas nuo konflikto Irane pradžios, turi būti atidarytas, siekiant patenkinti pasaulinius energijos poreikius. Prieš prasidedant karui vasario 28 dieną, per šį sąsiaurį tekėjo apie 20 proc. pasaulio naftos.
„Mes labai panašiai galvojame apie tai, (kaip) norime, kad tai baigtųsi“, – sakė prezidentas, šalia esant Xi Jinpingui.
„Nenorime, kad jie turėtų branduolinį ginklą“, – teigė jis.
Baltųjų rūmų pareigūnai teigia, kad Xi Jinpingas taip pat nepritarė jokių mokesčių įvedimui laivams, kertantiems sąsiaurį, ir išreiškė susidomėjimą galimybe Kinijai pirkti JAV naftą, siekiant ateityje sumažinti Kinijos priklausomybę nuo Persijos įlankos naftos.
Kiek anksčiau šią savaitę D. Trumpas sumenkino derybų su Xi Jinpingu svarbą dėl 11 savaičių trunkančio karo Irane, dėl kurio smarkiai išaugo energijos kainos ir kuris gresia panardinti pasaulio ekonomiką į recesiją, jei konfliktas greitai nesibaigs.
Tačiau prieš prezidentiniam lėktuvui nusileidžiant Pekine, M. Rubio sakė, kad JAV administracijos pareigūnai paaiškins Kinijos pareigūnams, kodėl jie turėtų būti suinteresuoti paskatinti Iraną susitarti dėl karo pabaigos.
Prekyba ir ekonomika
Iš tiesų, kinai, kurie kritiškai vertino JAV ir Izraelio vykdomą Irano bombardavimą, turi unikalių svertų kaip didžiausia Irano prekybos partnerė. Kinijos vyriausybei pavyko atlaikyti karo padarytą ekonominę žalą pasitelkus strategines naftos atsargas, tačiau šis rezervas nėra beribis.
Ekonomistai teigia, kad konfliktas Irane vis dar gali turėti didelį poveikį į eksportą orientuotai Kinijos ekonomikai.
Baltieji rūmai prieš vizitą tvirtino, kad D. Trumpas nevyktų į šią kelionę nesiekdamas užtikrinti rezultatų, ir leido suprasti, kad gali būti paskelbta apie prekybos susitarimus.
D. Trumpas teigia, kad vizito metu buvo sudaryti keli „fantastiški prekybos susitarimai“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
JAV pusė tikėjosi užsitikrinti Kinijos įsipareigojimus pirkti JAV sojų pupeles ir jautieną. D. Trumpas „Fox News“ sakė, kad Xi Jinpingas paminėjo Kinijos įsipareigojimą nupirkti iš JAV 200 „Boeing“ lėktuvų.
Pasak Baltųjų rūmų, lyderiai ketvirtadienį aptarė galimybes Kinijai didinti JAV žemės ūkio produkcijos pirkimus ir abiejų šalių galimybes plėsti investicijas viena kitos rinkose.
D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat nori siekti įsteigti Prekybos tarybą su Kinija, kuri spręstų komercinius šalių nesutarimus.
D. Trumpas, kurio delegacijoje šioje kelionėje buvo „Mastercard“ ir „Visa“ vadovai, sakė, kad su Xi Jinpingu taip pat aptarė galimybę išplėsti JAV įsikūrusių kredito kortelių bendrovių prieigą prie Kinijos rinkos.
