Vatikanas paragino pasaulio religijų lyderius aktyviai prisidėti prie taikos kūrimo ir perspėjo, kad jie neturi tapti „bendrininkais dėl tylėjimo ar baimės“ tų, kurie kursto susiskaldymą ir konfliktus.
Šis raginimas pateiktas žinioje „Budistai ir krikščionys už „neginkluotą ir nuginkluojančią“ taiką“, kurią budistų Vesako šventės proga pasirašė Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektas kardinolas George’as Jacobas Koovakadas (Džordžas Džeikobas Kuvakadas) ir dikasterijos sekretorius mons. Indunilas Janakaratne Kodithuwakku Kankanamalage (Indunilas Džanakaratnė Kodituvaku Kankanamalagė).
Budistų bendruomenei skirtame ir gegužės 11 dieną paskelbtame dokumente teigiama, kad religijų lyderiai „yra kviečiami būti autentiškais dialogo partneriais ir tikrais susitaikymo veikėjais“.
Tekste pabrėžiama, kad pasyvios laikysenos nepakanka.
„Kartu su visais tikinčiaisiais esame kviečiami tapti taikos kūrėjais – ne pasyviais stebėtojais, bet drąsiais liudytojais, gebančiais skatinti susitikimą, gydyti skaudulius ir atkurti pasitikėjimą“, – teigiama žinioje.
„Kaip piliečiai ir tikintieji dalijamės atsakomybe skatinti taiką, priešintis neteisybei ir raginti valdžioje esančius žmones ne kurstyti susiskaldymo, bet rinktis dialogą vietoje konfrontacijos“, – rašoma dokumente.
„Taip pat turime saugotis, kad netaptume bendrininkais dėl tylėjimo ar baimės“, – perspėja Vatikanas.
Žinioje, paskelbtoje Vesako – Budos gimimą, nušvitimą ir mirtį menančios šventės – proga, apmąstoma taikos prasmė.
Dokumente teigiama, kad taika nėra vien karo nebuvimas, bet „dovana, siekianti apsigyventi žmogaus širdyje“, taip pat „tyli, tačiau galinga tikrovė, apšviečianti ir perkeičianti“.
Žinioje cituojami popiežiaus Leono XIV žodžiai 2026 metų Pasaulinės taikos dienos proga.
„Taika egzistuoja; ji trokšta gyventi mumyse. Ji turi švelnią galią apšviesti ir išplėsti mūsų supratimą; ji priešinasi smurtui ir jį nugali. Taika yra amžinybės alsavimas: blogiui mes šaukiame „Gana“, o taikai tyliai tariame „Visada“, – cituojamas popiežius.
Vatikanas pabrėžė, kad net ir tada, kai taika atrodo trapi, ją būtina saugoti ir puoselėti.
Dokumente kalbama apie „neginkluotą ir nuginkluojančią taiką“, kuri remiasi ne jėga, bet tiesa, atjauta ir tarpusavio pasitikėjimu.
Žinioje taip pat aptariama sudėtinga dabartinė pasaulio padėtis.
„Negalime ignoruoti pasaulį gaubiančių šešėlių, – teigiama dokumente. – Karai, smurtas, augantis etniniu ir religiniu pagrindu grindžiamas nacionalizmas bei manipuliavimas religija toliau žeidžia mūsų bendrą žmogiškumą.“
Vatikanas pabrėžė, kad religinės tradicijos šioje situacijoje gali atlikti nepakeičiamą vaidmenį.
„Gėris iš tiesų nuginkluoja. Jis nutraukia nepasitikėjimo grandinę ir atveria kelius ten, kur atrodė, kad jų nebėra“, – sakoma žinioje.
Dokumente taip pat pabrėžiamas budizmo ir krikščionybės mokymo apie taiką artumas.
Primintas Budos mokymas: „Neapykanta niekada nenuraminama neapykanta; ją nuramina tik neapykantos atsisakymas. Tai amžinas dėsnis.“
Taip pat cituojami Jėzaus žodžiai: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už tuos, kurie jus persekioja“ bei palaiminimas „Palaiminti taikdariai“.
Pasak dokumento, abi tradicijos kviečia į „kasdien išgyvenamą taiką – tokią, kuri pirmiausia nuginkluoja širdis, o tik po to rankas“.
Žinia baigiama raginimu šiuos principus paversti kasdieniais darbais.
Dokumente pažymima, kad taika „kasdien išgyvenama gerumo gestais, kantrybe, atsisakymu neapykantos ir keršto bei drąsa neprarasti vilties“.
Vatikanas taip pat pabrėžė, kad taika nėra utopija.
„Taika nėra iliuzija ar tolimas idealas – tai tikra galimybė, jau pasiekiama mums visiems ir laukianti, kol bus priimta bei dalijamasi“, – teigiama žinioje.
Baigdamas Vatikanas išreiškė viltį, kad budistai ir krikščionys „vis labiau taps šios nuginkluojančios taikos liudytojais – taikos, kuri gydo žaizdas, atkuria santykius ir atveria naujus horizontus žmonijai“.
„Tegul jūsų Vesako šventė būna kupina ramybės ir džiaugsmo bei įkvepia mus visus kartu eiti šiuo keliu“, – sakoma žinios pabaigoje.
