Po Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės siūlymo gimstamumą didinti šokiais, diskotekomis ir vakarėliais – nudžiugau. Prisiminiau studentiškus laikus. Tame gyvenimo etape naktišokių tikrai reikia ir jų būta. Susipažinti, pasilinksminti ir, duok Dieve, kažkas iš viso to gausis.
Esu iš pirmųjų Vytauto Didžiojo universiteto absolventų laidų. Kas supranta, tai buvo laikai, kai į Lietuvą iš užjūrių atvyko dėstyti Baškauskaitė, Kavolis, Žygas, Avižienis (sąmoningai rašau tik pavardes, nes žinančiam(-iai) to pakaks, o nežinantis nesupras, kokio lygio asmenybės mums dėstė).
Tuomet diskotekos buvo mūsų džiaugsmas ir skausmas. Susipažindavome, išsiskirdavome ir šeimas kūrėme. Bet tai buvo prieš trisdešimt metų! Kai internetas buvo tik embriono stadijoje, o politikams, net labiausiai trenktiems, nebūtų kilusi mintis jaunus žmones pažindinti diskotekose.
Bandau įsivaizduoti dabarties pilnametį, kuriam(-iai) yra siūloma „partinė diskoteka“. Neišeina. Bent jau tokį, kuriam kiltų noras ten apsilankyti. Galbūt verslo struktūros gebėtų visą šitą keistą mintį paversti kūnu, bet aš tuo netikiu. Egzistuoja pažinčių programėlės, „greitieji susitikimai“ ir dar begalė kitų galimybių rasti sau tinkamą žmogų.
Ir jei kažkas „iš valdžios“ sakytų, kad tau reikia „šokių-pokių“, garantuotai pasiųsčiau jį kuo toliau. Ne tavo reikalas, politike, galios turėtojau, seni. Ką tu išmanai apie mus, jaunus? Esu įsitikinęs, kad tai – garantuotai nesėkmei pasmerkta J. Zailskienės idėja. Ir ji bus eksploatuojama tiek, kiek nenusibos piliečiams nešdama žinomumą inicijavusiam asmeniui ir jo partijai.
Būkime atviri: tai yra keista ir neįgyvendinama mintis. Kraštovaizdžio architektas, jei rimtas, neskaičiuoja kiek trinkelių reikės tam ar anam takeliui. Jis brėžia kryptį, vektorių, o paskui jau į darbus įsijungia trinkelizuotojai. Jie žino kaip tiksliai geriau surikiuoti tuos akmenis.
Tad partijoms ir atskiriems strateginius klausimus sprendžiantiems politikams, ko gero, nederėtų lįsti ten, kur jauni žmonės susitvarkys patys. Šokdami, dainuodami ar tiesiog sėdėdami ant suoliuko.
Kita vertus, gimstamumo skatinimas, iš tėvo ir mamos susidedančios šeimos tvirtinimas ir apsauga yra valstybės rūpestis saugant naujo žmogaus sveikatą ar, galiausiai, NT pirkimo klausimai yra ir privalo būti galią spręsti turinčiųjų darbotvarkėje.
Gal nejuokinkime pasaulio it kokie europarlamentarai, kurie ES lygiu bando nustatyti, kiek laiko aš galėsiu pririšti savo šunį. Nesusmulkėkime iki kvailumo.
