Šeštinės pažyminčios Kristaus įžengimą į Dievo šlovę, yra viena svarbiausių krikščioniškų švenčių. Ji pratęsia Velykų laiką ir skelbia ateisiančias Sekmines. Per Šeštines liturginių drabužių, kuriuos vilki kunigas, spalva yra balta – šventės, šviesos ir džiaugsmo spalva.
Jėzus sugrįžta pas savo Tėvą
Kristaus Žengimas į dangų aprašomas Evangelijoje pagal Morkų (16 skyrius, 19 eilutė), Evangelijoje pagal Luką (24 skyrius, 51 eilutė) ir Apaštalų darbuose (1 skyrius, 6–11 eilutės). Apaštalų darbų knygoje pasakojama, kad praėjus keturiasdešimčiai dienų po Velykų Jėzus paskutinį kartą pasirodė savo mokiniams ir jiems pasakė: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais (…) lig pat žemės pakraščių“ Po šių žodžių jie matė Jį pakylant ir dingstant jų akyse debesyje. Tuo tarpu Luko evangelijoje pabrėžiama, kad apaštalai „sugrįžo į Jeruzalę kupini džiaugsmo“.
Taip baigiasi Prisikėlusiojo susitikimų su mokiniais laikas. Tačiau pagal savo pažadą Jis ir toliau bus su jais – tik jau vidiniu būdu: jie Jo nebematys savo akimis. Kristus tampa nebematomas, tačiau nepalieka savo mokinių. Jis pažada jiems Šventosios Dvasios atėjimą per Sekmines.
Naujas buvimo būdas
Teigti, kad prisikėlęs Kristus įžengė į šlovę, yra tikėjimo aktas. Šeštinės yra laisvės šaltinis: Jėzus nesiveržia primesti savęs žmonėms, bet palieka juos laisvus tikėti, o kartu – ir iš tiesų mylėti. Jėzus nepaliauja kvietęs žmones sekti paskui Jį: tikėjimu jie turi išmokti atpažinti Jo buvimo ir veikimo ženklus, ypač sakramentų šventime, pirmiausia Eucharistijoje, taip pat Jo Žodyje, Jo Tautoje ir Jo tarnuose – vyskupuose, kuniguose bei diakonuose.
„Ko stovite ir žiūrite į dangų?“ (Apd 1, 11) – tokius žodžius išgirdo apaštalai. Todėl Kristaus Žengimas į dangų yra ir kvietimas dar aktyviau įsitraukti į pasaulį bei nešti Gerąją Naujieną.
Dangaus prasmė
Jėzaus Žengimas į dangų nėra kelionė kosmose į tolimiausias žvaigždes, nes ir žvaigždės yra sudarytos iš fizinių elementų, kaip ir Žemė. Tikintiesiems „įžengti į dangų“ reiškia susivienyti su Dievu ir gyventi Jo meilėje. Čia nėra jokios magijos ar įspūdingo reginio. Katalikų Bažnyčios katekizmas teigia, kad dangus yra „aukščiausios ir galutinės laimės būvis.“ Jėzus nenutolo nuo žmonių – priešingai, būdamas pas Tėvą, Jis dabar yra arti kiekvieno žmogaus ir toks pasilieka amžinai.
