Balandžio 16-osios rytą popiežius Leonas XIV išvyko į Bamendos miestą, siekdamas prisiliesti prie vienos didžiausių ir vis dar atvirų Kamerūno žaizdų – pilietinio konflikto, guosti ir gydyti kenčiančius bei drąsinti susitaikinimą.
Kalbama apie vadinamąją „anglakalbių krizę“ – įtampą tarp angliškai kalbančių Šiaurės Vakarų ir Pietvakarių regionų, kurių didžiausias miestas yra Bamenda. 2016 m. ši krizė paskatino separatistinį judėjimą ir ginkluotus susirėmimus. Tuo pat metu regione susiformavo ir taikos judėjimas, kuriame aktyviai dalyvauja įvairių religijų lyderiai – katalikai, protestantai ir musulmonai.
Pirmasis popiežiaus susitikimas Bamendoje, vykęs Šv. Juozapo katedroje, buvo skirtas būtent šiems religiniams lyderiams ir tradiciniams vyresniesiems. Į Šventąjį Tėvą kreipėsi penki liudytojai. Prieš tai sveikinimo žodį tarė Bamendos katalikų arkivyskupas Andrew Nkea Fuanya (Endriu Nkėja Fuanja).
„Mes džiaugiamės, nes šiuo krizės metu matome jus kaip taikos pasiuntinį, susitaikinimo ambasadorių ir teisingumo rėmėją“, – sakė arkivyskupas. Pasak jo, popiežiaus buvimas guodžia, jo palaiminimai atneša taiką, o žodžiai yra tarsi patepimas ant kraujuojančių žaizdų, ženklas, kad Dievas yra su savo tauta.
„Dėl jūsų buvimo čia galiu drąsiai pasakyti: dabar yra metas taikai“, – pridūrė ganytojas, primindamas per pastaruosius aštuonerius metus patirtus žmonių netekimus – artimųjų, namų, darbo. Nukentėjo ir dvasininkai bei vienuoliai, tačiau Bažnyčia ir toliau skelbia vilties žinią tarp sužeistų ir traumuotų žmonių.
Tradicinių valdovų vardu popiežių pasveikino mankonų genties aukščiausiasis valdovas, fonas (karalius) Fru Asaahas Angwaforas IV (Fru Asaahas Angvaforas Ketvirtasis). Jis pabrėžė Bažnyčios indėlį į švietimą ir socialinę rūpybą.
„Didžioji dalis geriausių mokyklų ir kolegijų yra prižiūrimos Katalikų Bažnyčios, kaip ir ligoninės, našlaičių namai ir universitetai“, – sakė jis, išreikšdamas viltį, kad Bažnyčia ir toliau gerins žmonių gyvenimą.
Kalbėdamas apie krizę, jis pabrėžė, kad tradiciniai lyderiai tapo lengvais taikiniais – dalis jų neteko gyvybės, namų ar buvo ištremti. „Tvirtai tikime, kad jūsų buvimas padės sugrąžinti taiką į šiuos kenčiančius regionus“, – sakė jis.
Kamerūno protestantų, anglikonų ir evangelikų vardu kalbėjęs presbiterionų pastorius Fonki Samuelis Forba (Fonkis Samuelis Forba) pažymėjo, kad krizė suartino skirtingų religijų žmones.
„Persekiojimai ir kančios neatsižvelgia į tikėjimą, kilmę ar kalbą“, – sakė jis. Pasak pastoriaus, religiniai lyderiai ne kartą susitiko su valdžios atstovais ir separatistais, siekdami dialogo. „Kai kaunasi du drambliai, labiausiai nukenčia žolė“, – citavo jis afrikietišką patarlę, apibūdindamas civilių kančias.
„Kai kaunasi du drambliai, labiausiai nukenčia žolė“, – presbiterionų pastorius Fonki Samuelis Forba citavo afrikietišką patarlę, apibūdindamas civilių kančias.
„Kone visi čia susirinkę yra patyrę traumų, mums reikia tiek psichologinio, tiek dvasinio gydymo“, – pridūrė jis, išreikšdamas viltį, kad popiežiaus vizitas padės pasiekti ilgalaikę taiką.
Musulmonų bendruomenės vardu kalbėjęs Buea miesto pagrindinės mečetės imamas Mohamadas Abubakaras (Mohamadas Abubakaras) pasveikino popiežių kaip taikos pasiuntinį.
„Šventasis Tėve, sveikas atvykęs, prašome padėti mums vėl gyventi taikoje“, – sakė jis, paminėjęs konflikto aukas ir kartu pažymėjęs, kad krizė neperaugo į religinį karą.
Vėliau kalbėjo Šv. Onos kongregacijos narė sesuo Carine Tangiri Mangu (Karina Tangiri Mangu), papasakojusi apie vienuolių tarnystę vargstantiesiems ir patirtą pagrobimą.
Paskutinis liudijo trijų vaikų tėvas Denisas Salo (Denisas Salo), nukentėjęs tiek nuo kariuomenės, tiek nuo sukilėlių ir priverstas tapti pabėgėliu.
Atsakydamas popiežius Leonas XIV pabrėžė religinių bendruomenių vienybės svarbą. „Jūsų religiniai lyderiai susibūrė į Taikos judėjimą. Norėčiau, kad taip įvyktų daugelyje kitų pasaulio vietų. Palaiminti taikdariai. Bet vargas tiems, kurie manipuliuoja religija ir Dievo vardu siekdami politinių ar karinių tikslų“, – sakė jis.
Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į paradoksą tarp griovimui skiriamų milžiniškų lėšų ir lėšų stokos gydymui, švietimui bei atstatymui. „Tai apverstas pasaulis. Turime ryžtingai pakeisti kryptį ir eiti brolybės keliu“, – sakė jis, pridurdamas, kad pasaulį niokoja saujelė tironų, tačiau jį palaiko daugybė vienas kitą remiančių žmonių. „Taika nėra kažkas, ką turime išrasti – tai tai, ką turime priimti, pripažindami vieni kitus broliais ir seserimis“, – pabrėžė popiežius.
Vizito pabaigoje Bamendoje popiežius aukojo Mišias už taiką ir teisingumą, kuriose dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių.
Homilijoje jis atkreipė dėmesį į kontrastą tarp tikinčiųjų džiaugsmo ir kasdienio gyvenimo sunkumų. „Jūsų maldos džiaugsmas yra jūsų pasitikėjimo Dievu ženklas ir nepalaužiamos vilties liudijimas“, – sakė jis.
Popiežius pažymėjo, kad žmonių viltys dėl taikos ir susitaikinimo silpsta dėl skurdo, maisto krizės, korupcijos, silpnų institucijų, švietimo ir sveikatos problemų bei jaunimo emigracijos. „Tačiau dabar atėjo laikas keistis. Šiandien, o ne rytoj, turime atstatyti vienybę ir kurti visuomenę, kurioje viešpatautų taika“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad net ir beviltiškose situacijose Dievo žodis gali keisti širdis ir skatinti veikti. „Dievas visa daro nauja. Jis daro mus drąsiais žmonėmis, gebančiais mesti iššūkį blogiui ir kurti gėrį“, – sakė popiežius.
Baigdamas homiliją, popiežius patikino, kad lydės šio regiono gyventojus malda, ir patikėjo juos Švč. Mergelės Marijos, Apaštalų Karalienės ir Bažnyčios Motinos, užtarimui.
