Teologija praranda savo prasmę, jei lieka tik akademine teorija ir nepasiekia konkretaus žmogaus – jo klausimų, žaizdų, abejonių ir gyvenimo sunkumų, pabrėžė Sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grechas (Marijus Grekas). Pasak jo, tikra teologija turi ne vien perteikti žinias ar normas, bet tarnauti Evangelijai, ugdyti sąžines ir būti šalia žmogaus ten, kur jis iš tiesų gyvena.
Spalio 20 d. Romoje, Šv. Alfonso bažnyčioje Eskviline, kardinolas vadovavo Popiežiškosios Alfonsijono akademijos akademinių metų pradžios Mišioms. Kartu koncelebravo Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius arkivyskupas Alfonso Amarante (Alfonsas Amarantė) ir Alfonsijono akademijos prezidentas kun. Antonio Donato (Antonijus Donatas).
„Tai šventimas, kuris nušviečia ir suteikia prasmę viskam, ką šiais metais esame pašaukti išgyventi – akademijos vadovybė, dėstytojai, studentai ir visa bendruomenė“, – pradėdamas homiliją kalbėjo kardinolas.
Komentuodamas Evangelijos pasakojimą apie tarnus, laukiančius iš vestuvių sugrįžtančio šeimininko, M. Grechas pabrėžė, kad krikščionis niekada neturėtų prarasti laukimo To, kuris ateina. Pasak jo, net kasdienė akademinė veikla – administravimas, planavimas, moksliniai tyrimai, studijos ir dėstymas – giliausią prasmę įgyja tuomet, kai yra išgyvenama laukiant Jaunikio.
M. Grechas pabrėžė, kad krikščionis niekada neturėtų prarasti laukimo To, kuris ateina.
„Kai prarandame šį horizontą, rizikuojame priemones paversti tikslais, dovanas – nuosavybe, gebėjimus – pretenzijomis, teologinę refleksiją – abstrakčiu pratimu, o broliškus santykius – šaltais, išskaičiavimu ar net konkurencija grindžiamais ryšiais. Ir tokia pagunda egzistuoja“, – perspėjo kardinolas.
Jo teigimu, autentiška teologija turi išlaikyti gyvą troškimą ieškoti, klausti, gilintis ir klausytis. „Čia esame pašaukti tarnauti tiesai, visuomet jos ieškoti nuolankiai, nepretenduodami ją turėti ar iki galo išsemti jos slėpinio. Esame ne savęs, bet Viešpaties ir brolių bei seserų, pas kuriuos Jis mus siunčia, tarnai“, – pabrėžė M. Grechas.
Kardinolas priminė, kad teologija iš esmės neatsiejama nuo Bažnyčios misijos. Tai ypač pasakytina apie moralinę teologiją, kuri, jo žodžiais, turėtų padėti „ne tik pažinti normas, bet ir daryti įžvalgą bei ugdyti sąžines“. Jis taip pat perspėjo apie pavojų tapti „gabiais, protingais ir išsilavinusiais žmonėmis, tačiau nesugebančiais nušviesti ir sušildyti kitų gyvenimo“.
M. Grechas priminė, kad gruodžio 21 d. bus minimos šv. Alfonso Marijos Liguorio kunigystės šventimų 300-osios metinės. Pasak jo, tai bus proga dar kartą pažvelgti į šio didžio ganytojo ir Bažnyčios mokytojo kunigiškąją širdį ir leisti, kad jo liudijimas paliestų bei paragintų susimąstyti. Kardinolas pabrėžė, kad šv. Alfonso mokymas skirtas ne tik kunigams – jis „kalba visiems pakrikštytiesiems“, ypač tiems, kurie tyrinėja ir dėsto moralinę teologiją.
autentiška teologija turi išlaikyti gyvą troškimą ieškoti, klausti, gilintis ir klausytis.
„Ir mes, nors užsiimame skirtinga veikla, esame pašaukti išlaikyti vieną vidinę kryptį – viską daryti iš meilės Viešpačiui“, – sakė kardinolas. Jo teigimu, meilės gaivinama teologinė refleksija nelieka abstrakti – ji tampa konkrečia tarnyste, lydinčia žmonių sąžines, atpažįstančia malonės ženklus ir padedančia jiems augti.
„Teologija atskleidžia visą savo vaisingumą tada, kai moka būti šalia žmonių ten, kur jie yra – šalia jų klausimų ir žaizdų; kai akademinė auditorija tęsiasi prie ligonio lovos, klausantis jauno žmogaus, ieškančio savo gyvenimo prasmės, ar lydint šeimą, kuriai sunku gyventi meilės džiaugsmu“, – kalbėjo M. Grechas.
Kardinolas taip pat priminė šv. Alfonso mokymą, kad meilė reikalauja kantrybės – ne tik tos, kurios reikia tyrinėjant ir gilinantis, bet pirmiausia kantrybės lydint žmones jų dažnai sudėtingame ir varginančiame kelyje. „Esame pašaukti ugdyti širdies išmintį, apšviestą Kristaus meilės, ir ja tarnauti žmonėms“, – sakė jis.
Pasak M. Grecho, ir akademinis darbas turi padėti liudyti copiosa redemptio – „gausų atpirkimą“, esantį redemptoristų charizmos šerdyje. Tai Kristaus kiekvienam žmogui siūlomas gausus atpirkimas, ypač skirtas tiems, kurie yra labiausiai nutolę, sužeisti ar apleisti.
Kardinolas priminė, kad šv. Alfonsas nepailsdamas ragino kunigus dosniai aukotis dėl sielų išganymo ir nelikti abejingus jiems patikėtų žmonių dvasiniams poreikiams. Kunigai, pasak jo, yra pašaukti skelbti Dievą, jo teisingumą ir gailestingumą, ieškoti pražuvusių avių ir, kai reikia, už jas atiduoti gyvybę.
Baigdamas M. Grechas pabrėžė, kad visa Akademijos veikla – dėstymas, studijos, moksliniai tyrimai, organizavimas ir administravimas – galutinę prasmę įgyja tarnaudama Evangelijai ir žmonėms. „Dirbame ne vien tam, kad kurtume žinias, bet tam, kad per vis gilesnį ir nuoseklesnį pažinimą atpirkimo šviesa galėtų pasiekti konkrečias žmogaus gyvenimo situacijas“, – sakė kardinolas.
