Neįprastas vaizdas sekmadienį nustebino Kauno Šančių Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios tikinčiuosius – parapijos klebonas kunigas Audrius Mikitiukas homiliją sakė pakilęs į aukštį statybiniu keltuvu. Taip dvasininkas nusprendė Pirmajai Komunijai besirengiantiems vaikams vaizdžiai priminti Kristaus raginimą skelbti Evangeliją nuo stogų, o svarbiausia jo žinia buvo paprasta: „Meilė – tai neabejingumas ir rūpestis.“
„Paprastai homiliją sakau suaugusiesiems, bet šiandien žinia bus orientuota Pirmajai Komunijai besirengiantiems vaikams. Šiandien pasakysiu pamokslą, kurį, vaikai, jūs atsiminsite visą gyvenimą!“ – tokiais žodžiais į mažuosius parapijiečius kreipėsi kunigas.
Dvasininkas atkreipė dėmesį į bažnyčios kairėje esančio stulpo žymę, primenančią kadaise čia buvusią sakyklą. Jis vaikų klausė, kodėl kunigams reikėdavo pakilti aukščiau, kad galėtų skelbti Dievo žodį.
Primindamas, kad Jėzus žmones mokė nuo kalno ir iš valties, A. Mikitiukas iškėlė klausimą, ką svarbiausio šiandien turi skelbti kunigai.
Tuomet jis nusprendė ne tik kalbėti apie Evangelijos skelbimą iš aukštai, bet ir pats tai pademonstruoti. Pasinaudojęs bažnyčioje vykstantiems darbams skirtu statybiniu keltuvu, klebonas pakilo virš susirinkusių tikinčiųjų ir iš ten tęsė homiliją.
Neįprastas pamokslavimo būdas turėjo aiškią prasmę – parodyti vaikams, kad svarbiausia krikščionybės žinia turi būti skelbiama drąsiai ir taip, kad ją išgirstų visi.
„Šiandienos Evangelija atsako, kas svarbiausia – mylėkit Dievą ir vienas kitą!“ – paskelbė kunigas. Homilijoje A. Mikitiukas pabrėžė, kad tikėjimo esmė nėra vien religinė ar tautinė tapatybė. Ji pirmiausia atsiskleidžia žmogaus gebėjimu mylėti.
„Aš esu katalikas, esu lietuvis (nesu „pasaulio“ žmogus). Man tai – didžiausios vertybės. Tačiau bet kuri religija yra nieko verta, jei nemyli. Jei nemyli Dievo, jei nemyli savo artimo“, – kalbėjo klebonas.
Jis priminė du didžiuosius meilės įsakymus, kuriuos Kristus paskelbė Evangelijoje: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 37–39).
Pasak kunigo, būtent šios tiesos tikintieji kiekvieną sekmadienį ateina iš naujo prisiminti. Kasdieniai rūpesčiai ir pagundos gali užgožti svarbiausius dalykus, todėl žmogui reikia nuolat grįžti prie Evangelijos esmės.
Tačiau ką iš tiesų reiškia mylėti? Dvasininkas vaikams pasiūlė labai konkretų atsakymą.
„Man realiai meilė yra du žodžiai – tai yra neabejingumas ir rūpestis“, – sakė A. Mikitiukas.
Anot jo, vien žodžių „aš tave myliu“ ar „aš apie tave galvoju“ nepakanka. Meilė turi pasireikšti konkrečiais darbais, dėmesiu ir rūpesčiu kitu žmogumi.
„Ar tau nešalta? Ar tu pavalgęs? Ar viskas gerai?“ – tokius paprastus klausimus klebonas pateikė kaip tikros meilės pavyzdžius.
„Kiekvieną sekmadienį ateiname mokytis mylėti Dievą ir žmogų“, – pabrėžė jis. Tačiau svarbiausias klausimas buvo ne tai, ar vaikus nustebino neįprasta pamokslo vieta, o tai, ar jie suprato dvasininko perduotą žinią.
Po šv. Mišių vykusioje pamokėlėje Pirmajai Komunijai besirengiančių vaikų buvo paklausta, ką jie įsiminė iš kunigo pamokslo.
Jų atsakymas parodė, kad neįprastas Evangelijos skelbimo būdas pasiteisino. „Kad mylėti – tai rūpintis ir nebūti abejingam“, – atsakė vaikai.
