Lapkričio 9 dieną Klaipėdos etnokultūros centre surengtas tradicinių giedojimų vakaras, skirtas apmąstyti žmogaus orumą, gyvybės ir mirties sakralumą bei krikščioniškųjų tradicijų reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Renginyje susipynė dvasininkų ir psichologės mintys bei tradicinės giesmės, primenančios žmogaus gyvenimo laikinumą ir amžinybės viltį.
Vakaro metu vykusioje diskusijoje buvo aptariamas žmogaus santykis su gyvybe ir mirtimi, orumo išsaugojimas bei krikščioniškosios tradicijos vieta šiandienos visuomenėje.
Pokalbyje dalyvavo Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebonas, kunigas Remigijus Šemeklis ir psichologė Banga Narmontienė. Renginį vedė kunigas profesorius dr. Saulius Stumbra.
Diskusiją papildė tradicinės giesmės apie mirtį ir amžinybę. Jomis siekta ne tik priminti senąsias giedojimo tradicijas, bet ir pakviesti susimąstyti apie gyvenimo prasmę, jo trapumą bei orų mirties priėmimą.
Giesmes atliko Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo ansamblis, vadovaujamas Vidmanto Budreckio, ir Klaipėdos rajono etninės kultūros centro folkloro giedotojų ansamblis „Aisė“, kuriam vadovauja profesorė dr. Dalia Kiseliūnaitė.
Tradiciniai giedojimai yra svarbi Lietuvos religinio ir etnokultūrinio paveldo dalis. Ypač laidotuvių ir mirusiųjų minėjimo papročiuose jie nuo seno jungia bendruomeninę maldą, pagarbą mirusiajam ir krikščioniškąją prisikėlimo viltį.
Klaipėdos etnokultūros centro surengtas vakaras tapo proga šią tradiciją prisiminti ne vien kaip kultūrinį paveldą, bet ir kaip gyvą būdą kalbėti apie žmogaus orumą, gyvenimo laikinumą bei tikėjimo teikiamą viltį.
