Egipto teismas atmetė peticiją, kuria siekta įtvirtinti Velykas kaip oficialią valstybinę šventę, palikdamas galioti tvarką, kuri verčia šalies krikščionis rinktis tarp svarbiausios savo tikėjimo šventės minėjimo ir civilinių, profesinių ar akademinių pasekmių.
Kaip nurodė religinės laisvės gynimo organizacija „ADF International“, rėmusi šią iniciatyvą, teismas atsisakė nagrinėti peticiją dėl procedūrinių priežasčių, pareiškęs, kad šis klausimas priklauso ministro pirmininko, o ne teismų kompetencijai, ir nevertino jos turinio.
Religinės laisvės gynėjai iš įvairių krikščioniškų konfesijų ketina skųsti sprendimą ir siekti, kad Velykos būtų pripažintos valstybine švente.
Kadangi sekmadienis Egipte yra įprasta darbo diena, krikščionys, norintys švęsti Velykas, rizikuoja netekti darbo užmokesčio ir patirti diskriminaciją darbo vietoje. Mokiniai ir studentai, praleidę paskaitas dėl šios šventės, gali patirti akademinių pasekmių.
Kelsey Zorzi (Kelsi Zorzi), organizacijos „ADF International“ pasaulinės religinės laisvės gynimo direktorė, teigė, kad toks sprendimas paneigia krikščionių teisę laisvai išpažinti tikėjimą svarbiausią jo dieną ir paragino Egiptą imtis realių veiksmų šioms teisėms užtikrinti.
Religinės laisvės gynėjai iš įvairių krikščioniškų konfesijų ketina skųsti sprendimą ir siekti, kad Velykos būtų pripažintos valstybine švente.
„Tai kur kas daugiau nei šventės pripažinimo klausimas. Tai teisės garbinti Dievą paneigimas krikščionims, kurie jau dabar patiria nuolatinį ir rimtą religinį persekiojimą“, – sakė ji.
Peticija yra platesnio judėjimo, siekiančio stiprinti religinę laisvę ir pašalinti kliūtis tikėjimo praktikavimui šalyje, turinčioje ilgą krikščionybės istoriją, dalis. Egiptas nuo pirmųjų amžių laikomas vienu krikščionybės lopšių, o koptų Bažnyčia savo ištakas sieja su apaštalu Morkumi Aleksandrijoje.
Nors Egiptas yra ėmęsis tam tikrų žingsnių sudaryti palankesnes sąlygas krikščionių religinei praktikai, šios priemonės išlieka ribotos ir taikomos nevienodai.
Praėjusį gruodį Darbo ministerija leido privataus sektoriaus krikščionims darbuotojams pasiimti laisvadienį Velykų proga, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta viešojo sektoriaus darbuotojams. Be to, sprendimas sukūrė skirtumų tarp krikščioniškų konfesijų – koptams buvo suteikta daugiau apmokamų laisvadienių nei evangelikams ar katalikams.
Organizacija „ADF International“ kritikavo šį sprendimą, primindama Egipto Konstitucijos 53 ir 64 straipsnius, taip pat tarptautinius susitarimus, draudžiančius religinę diskriminaciją darbo srityje.
Egiptas pripažįsta koptų Kalėdas, švenčiamas sausio 7 d., kaip valstybinę šventę. Religinės laisvės gynėjai jau seniai teigia, kad toks pats statusas turėtų būti suteiktas ir Velykoms, o jų nebuvimas oficialiame kalendoriuje verčia tikinčiuosius rinktis tarp tikėjimo praktikavimo ir galimų sankcijų.
Krikščionys sudaro apie 10 proc. Egipto gyventojų, likusią daugumą sudaro musulmonai.
Krikščionys sudaro apie 10 proc. Egipto gyventojų, likusią daugumą sudaro musulmonai.
Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinės religinės laisvės komisija rekomendavo įtraukti Egiptą į JAV Valstybės departamento „Specialųjį stebėjimo sąrašą“ – tai reiškia, kad šalyje fiksuojami rimti religinės laisvės pažeidimai.
Egipto įstatymai dėl piktžodžiavimo religija taikomi persekiojant asmenis, išreiškiančius ar ginančius savo tikėjimą – už tai skiriamos baudos arba laisvės atėmimo bausmės. Vienu atveju koptų krikščionis tinklaraštininkas ir tyrėjas Augustinos Samaanas (Augustinos Samanas) buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme su priverstiniais darbais už internete paskelbtą turinį, ginantį krikščionišką tikėjimą. Dešimtys panašių bylų vis dar nagrinėjamos teismuose.
Valdžia taip pat atsisako asmens dokumentuose pripažinti krikščionybę tų asmenų, kurie atsiverčia iš islamo, taip dar labiau ribodama religijos laisvę.
Ankstesnėje organizacijos „Open Doors“ ataskaitoje nurodoma, kad krikščionys Egipte vis dar susiduria su sunkumais steigti bažnyčias ir maldos namus, nors valstybė yra įteisinusi vis daugiau bažnyčių per oficialią registraciją. Ataskaitoje pažymima, kad krikščionys, šiitai musulmonai, ahmadijai ir kitos mažumos patiria teisinių ir administracinių ribojimų, trukdančių laisvai išreikšti ir praktikuoti savo tikėjimą.
