Prieš ketverius metus, nepaisant augančios įtampos, mažai kas tikėjo, kad Rusija iš tiesų įsiverš į Ukrainą. Tais, regis, ramesniais laikais būtų skambėję visiškai neįtikėtinai ir teiginiai, jog Jungtinės Valstijos galėtų mėginti aneksuoti – galbūt net karine jėga – Grenlandiją.
Tačiau dabar Grenlandijos bažnyčios praneša apie „plačiai paplitusį nerimą“ tarp tikinčiųjų, kad prieš šią salą gali būti imtasi tam tikrų JAV veiksmų.
Grenlandijos evangelikų liuteronų vyskupė Paneeraq Siegstad Munk (Panėrak Sygstad Munk) Pasaulinei Bažnyčių Tarybai (World Council of Churches, WCC) tvirtino, kad Grenlandija „nėra parduodama“. Ji teigė besimeldžianti už taiką šiame neapibrėžtame pasaulyje.
„Tokioje situacijoje itin svarbu išlikti ramiems. Maldos gydo ir suteikia prasmę. Kiekvieną sekmadienį meldžiamės už Danijos Karalystę ir autonominę Grenlandijos vyriausybę“, – sakė vyskupė.
Dvasininkė tęsė: „Žmonės akivaizdžiai nerimauja. Tai žmogaus teisių, orumo ir tarptautinių įstatymų bei sutarčių gerbimo klausimas. Mes esame maža tauta, bet nesame nematomi. Mūsų ateitis nėra dalykas, kuris gali būti sprendžiamas mums už nugaros.“
„Žmonės akivaizdžiai nerimauja. Tai žmogaus teisių, orumo ir tarptautinių įstatymų bei sutarčių gerbimo klausimas. Mes esame maža tauta, bet nesame nematomi. Mūsų ateitis nėra dalykas, kuris gali būti sprendžiamas mums už nugaros“.
Galimi JAV kariniai veiksmai prieš Grenlandiją turėtų rimtų pasekmių NATO, nes viena Aljanso narė įsiveržtų į kitos narės teritoriją, o tai teoriškai įpareigotų kitas NATO šalis stoti Danijos pusėn.
Artimiausia situacija, prie kurios NATO kada nors buvo priartėjusi, – 1974 metų Kipro krizė, kai Turkija kariškai įsikišo prieš prograikišką vyriausybę. Nors Kipras tuomet dar nebuvo NATO narė, Turkija ir Graikija buvo, o jų pajėgos saloje buvo įsitraukusios į kovinius veiksmus.
Reaguodama į besitęsiančią krizę, vyskupė Munk sakė, kad svarbu bendradarbiauti per sienas. Ji paragino JAV piliečius kreiptis į savo išrinktus atstovus ir aiškiai pareikšti, jog jie palaiko grenlandiečių teisę į apsisprendimą.
„Mes turime savo kalbą, kultūrą, protėvius, vaikus ir ateitį, susietą su šia vieta. Mes esame žmonės, o ne nuosavybė. Grenlandija nėra žemė, kurią galima nusipirkti. Tai mūsų namai, ir jie neparduodami“, – pabrėžė vyskupė.
