Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV susitiko su 4 500 katalikų charizminio atsinaujinimo judėjimo narių. Kreipdamasis į juos popiežius pastebėjo, kad tai pirmas jo susitikimas su šiam judėjimui priklausančiais tikinčiaisiais. Leonas XIV prašė audiencijos dalyvių parvežti jo sveikinimus ir palaiminimą visiems bendruomenių, grupių, maldos ir evangelizacijos mokyklų nariams.
Laikotarpis po Antrojo Vatikano susirinkimo katalikų charizminio atsinaujinimo judėjimui buvo didelės plėtros ir augimo, o taip pat didesnės integracijos į Bažnyčios gyvenimą metas, sakė Leonas XIV ir pridūrė, kad jo pirmtakai šią raidą suvokė kaip didelę dovaną Bažnyčiai.
Paulius VI teigė, kad vis labiau sekuliarėjančiam pasauliui nieko nėra reikalingiau už Šventosios Dvasios įkvėpto dvasinio atsinaujinimo liudijimą. Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad pati Šventoji Dvasia skatina šio judėjimo narius veikti ir liudyti, o Benediktas XVI, kalbėdamas apie šio judėjimo indėlį, sakė, kad vienas vertingiausių jo elementų yra dėmesys Šventosios Dvasios dovanoms, jų aktualumo Bažnyčioje iškėlimas.
„Ir aš noriu puoselėti abipusės pagarbos, artumo ir paramos santykį tarp Petro Sosto ir didžiosios katalikų charizminio atsinaujinimo šeimos“, – sakė popiežius Leonas ir toliau savo kalboje pasiūlė keletą minčių apie pagrindinius charizminio atsinaujinimo judėjimo narių puoselėjamo dvasingumo elementus.
Pirmiausia – tai Šventosios Dvasios krikštas. Šiuo vardu vadinama stipri asmeninė Šventosios Dvasios veikimo patirtis, leidžianti veiksmingiau pasireikšti Krikšto malonei ir skatinanti aiškesnį Dievo meilės suvokimą.
Popiežius priminė, kad šią patirtį yra išgyvenęs ir šv. Augustinas. „O Kristau Jėzau, mano Gelbėtojau ir Atpirkėjau, staiga suvokiau, kaip gera, kad atmečiau kvailus malonumus. Tai, ką anksčiau bijojau prarasti, dabar man malonu atmesti. Tu juos išvarei ir pats įėjai jų vieton, malonesnis už bet kokį malonumą.“ (Išpažinimai, IX, 1, 1)
„Ir aš noriu puoselėti abipusės pagarbos, artumo ir paramos santykį tarp Petro Sosto ir didžiosios katalikų charizminio atsinaujinimo šeimos“, – sakė popiežius Leonas.
Iš šios Šventosios Dvasios patirties kyla vidinis troškimas būti meilės liudytojais ir skelbėjais, nešti jos paguodą žmonėms, kuriuos slegia tuštumos ir vienatvės jausmas, toliau kalbėjo popiežius. Iš šios patirties kyla naujas maldos gyvenimas, pasireiškiantis gebėjimu spontaniškai, nuoširdžiai kalbėtis su Dievu, nauji šlovinimo ir dėkojimo būdai. Į širdis išlieta Šventoji Dvasia taip pat skatina naują, gyvą santykį su Šventuoju Raštu.
Šventoji Dvasia įkvėpė apreikštą Dievo žodį. Ji taip pat daro, kad jis būtų gyvas ir veiksmingas Bažnyčioje, kad skambėtų tikinčiųjų širdyse ir ypač liturgijoje. Todėl, pasak popiežiaus, Šventasis Raštas yra nuostabus dvasinio maisto šaltinis. Jis taip pat yra krikščioniškojo įžvalgumo šaltinis, įkvepiantis kasdienius pasirinkimus. Jis suteikia ir turinį bendruomeninei maldai, leisdamas kreiptis į Dievą Jo paties įkvėptais žodžiais.
Šventoji Dvasia yra bendrystės šaltinis, sakė popiežius, primindamas Šventosios Dvasios novenos tradiciją – raginimą nuo Šeštinių iki Sekminių melsti Šventąją Dvasią krikščionių vienybės dovanos.
Galiausiai – meilė. Šventoji Dvasia uždega žmogų meile Dievui ir artimui. Katalikų charizminio atsinaujinimo judėjimas yra nuveikęs daug artimo meilės darbų stokojantiems tiek dvasinių, tiek materialių gėrybių, pastebėjo popiežius ir prašė išlaikyti gyvą meilę vargstantiesiems, kuri atskleidžia tikrąjį Dievo veidą.
„Mieli bičiuliai, dėkoju jums už įsipareigojimą ir raginu tęsti savo misiją“, – sakė popiežius Leonas prašydamas katalikų charizminio atsinaujinimo judėjimo narius tarnauti savo vyskupijų ir parapijų bendruomenėms, dalytis su jomis savo patirtimi ir evangelizacijos metodais, bendradarbiauti su vietos ganytojais, su įžvalgumu klausytis išmintingų žmonių balso, net jei jie nepriklauso judėjimui, puoselėti darną ir bendradarbiavimą tarp bendruomenių, saugotis savireklamos troškimo, galios ar asmeninio prestižo siekimo.
„Tegul Šventoji Dvasia visuomet būna šviesos ir stiprybės šaltinis jūsų asmeninėje ir bendruomeninėje kelionėje, o Švenčiausioji Mergelė Marija, Bažnyčios Motina, jus tegloboja.“
