Prancūziją šeštadienį, spalio 17-ąją, apėmė masiniai protestai prieš augančias pragyvenimo išlaidas, socialinę nelygybę ir prastėjančias viešąsias paslaugas. Demonstracijose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, tačiau dalyje miestų protestai peraugo į smurtinius susirėmimus su policija, plėšimus ir padegimus. Sekmadienį pranešta apie maždaug 1 200 sulaikytųjų visoje šalyje. Ypač didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė istorinės Limožo rotušės padegimas.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį demonstracijose dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių, iš jų 110 tūkst. – Paryžiuje. Protestų organizatoriai skelbė didesnį skaičių – apie 800 tūkst. dalyvių.
Demonstracijos vyko Paryžiuje, Lione, Marselyje, Lilyje, Bordo ir kituose šalies miestuose. Nors didelė dalis protestuotojų savo reikalavimus reiškė taikiai, kai kur demonstracijas lydėjo smurtas, vandalizmas ir susirėmimai su teisėsauga.
Protestų ištakos siejamos su ankstesnėmis moksleivių demonstracijomis Paryžiaus priemiesčiuose, kuriose buvo reikalaujama geresnių mokymosi sąlygų, daugiau mokytojų ir didesnių investicijų į švietimą. Ilgainiui nepasitenkinimas išaugo į platesnį judėjimą prieš dideles pragyvenimo išlaidas ir socialinę nelygybę.
Prie protestų prisidėjo profesinių sąjungų atstovai ir įvairios visuomeninės grupės.
Liepsnose paskendo istorinė rotušė
Vienas dramatiškiausių incidentų įvyko centrinės Prancūzijos Limožo mieste, kur buvo padegta istorinė rotušė.
1883 metais atidarytą pastatą, išsiskiriantį XIX amžiaus architektūra, užpuolė kaukėti asmenys. Pranešama, kad prieš įsiverždami į rotušę jie padegė savivaldybės policijos automobilį, išdaužė pastato langus ir pateko į vidų.
Kilęs gaisras greitai išplito, liepsnos apėmė stogą, o dalis jo konstrukcijų įgriuvo.
Aukštutinio Vjeno departamento prefektas Maurice’as Barate pareiškė, kad pastatą tyčia padegė smurtavusių asmenų grupė. Pasak pareigūno, istorinė rotušė iš esmės buvo sunaikinta.
Gaisro vaizdai, kuriuose matyti liepsnų apimtas pastatas ir griūvančios jo konstrukcijos, plačiai pasklido socialiniuose tinkluose.
Smurto protrūkiai užfiksuoti ir kituose miestuose. Buvo niokojamos parduotuvės, padeginėjami automobiliai, užpulti viešieji pastatai ir policijos įstaigos.
Sulaikyta apie 1 200 žmonių
Sekmadienio rytą Prancūzijos pareigūnai pranešė, kad per protestus visoje šalyje sulaikyta maždaug 1 200 asmenų. Skelbta apie 150 sužeistų policijos ir žandarmerijos pareigūnų.
Vien Paryžiuje policija pranešė apie 855 sulaikytus asmenis.
Prancūzijos sostinės valdžios atstovai teigė, kad kai kurios miesto gatvės buvo smarkiai nuniokotos, o padarytos žalos mastas – išskirtinai didelis.
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas dėl dalies išpuolių kaltino ultrakairiųjų grupes ir asmenis, kurie, pasak jo, pasinaudojo demonstracijomis plėšimams bei vandalizmui.
Prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė smurtą ir pareiškė, kad už išpuolius prieš viešąsias institucijas, pareigūnus bei privačią nuosavybę atsakingi asmenys bus baudžiami.
Tuo metu Sent Etjene pradėtas tyrimas dėl policijos veiksmų, kai per protestus nepilnametis demonstrantas neteko plaštakos. Pirminiais duomenimis, sunkus sužalojimas susijęs su policijos panaudota granata.
JAV viceprezidentas dėl smurto apkaltino imigraciją
Į įvykius Prancūzijoje sureagavo ir JAV viceprezidentas J. D. Vance’as. Socialiniame tinkle „X“ jis pasidalijo liepsnojančios Limožo rotušės vaizdo įrašu ir dėl smurto apkaltino Vakarų šalių imigracijos politiką.
„Vakarų liberalai vardan įvairovės ir užuojautos įsivežė trečiąjį pasaulį į Prancūziją ir kitas šalis. Jie ignoravo esminius asimiliacijos ir suderinamumo klausimus. Jiems buvo sakoma, kad tai prives prie šito, bet jie nesiklausė“, – rašė JAV viceprezidentas.
„Meldžiuosi, kad Prancūzija – graži nuostabių žmonių šalis – sustabdytų šią beprotybę, kol nesudegė dar daugiau jos istorinių objektų“, – pridūrė jis.
J. D. Vance’as įvykius Prancūzijoje susiejo ir su JAV vidaus politika, perspėdamas amerikiečius apie, jo teigimu, panašią ateitį, kurios šaliai siekia demokratai.
„Tikiuosi, kad amerikiečiai atkreipia dėmesį. Tai yra ateitis, kurios jūsų šaliai siekia Kongreso demokratai“, – pareiškė viceprezidentas.
Vis dėlto Prancūzijos institucijos kol kas nepateikė duomenų, kurie leistų nustatyti tiesioginį ryšį tarp imigracijos ir konkrečių smurtinių išpuolių. Vidaus reikalų ministras, kalbėdamas apie riaušių dalyvius, pirmiausia minėjo radikalias politines grupes ir plėšimais pasinaudojusius nusikaltėlius.
Spalio 17-osios įvykiai jau lyginami su 2018 metais Prancūziją sukrėtusiais „geltonųjų liemenių“ protestais, kurie taip pat prasidėjo dėl ekonominių reikalavimų, tačiau ilgainiui peraugo į platesnį nepasitenkinimą šalies valdžia.
Dabartinės demonstracijos atskleidė visuomenėje susikaupusias įtampas dėl pragyvenimo išlaidų, socialinės atskirties ir valstybės teikiamų paslaugų kokybės.
Prancūzijos valdžiai dabar tenka spręsti dvejopą uždavinį – užtikrinti viešąją tvarką ir kartu atsakyti į protestuotojų keliamus socialinius bei ekonominius klausimus.
