Popiežiai nuosekliai ragino siekti pasaulio be branduolinių ginklų, tačiau jų požiūris į branduolinį atgrasymą ilgainiui griežtėjo. Šv. Jonas Paulius II jį dar su išlygomis pripažino morališkai priimtinu kaip tarpinį žingsnį nusiginklavimo link. Pranciškus aiškiai pasmerkė ir patį branduolinių ginklų turėjimą, o Leonas XIV tęsia atgrasymo logikos kritiką.
Jonas XXIII: branduoliniai ginklai turi būti uždrausti
Šv. popiežius Jonas XXIII 1963 m. balandžio 11 d. savo enciklikos „Pacem in terris“ 112 punkte skelbia: „Branduoliniai ginklai turi būti uždrausti.“
Šis reikalavimas įrašytas į konkrečią nusiginklavimo programą: sustabdyti ginklavimosi varžybas, visoms suinteresuotoms šalims vienu metu mažinti arsenalus ir susitarti dėl veiksmingos abipusės kontrolės. 113 punkte aiškinama, kad ilgalaikę taiką turi palaikyti tarpusavio pasitikėjimas. Popiežius taip pat ragina įveikti žmonių sąmonėje įsitvirtinusią baimę ir karo laukimą.
Paulius VI: ginklavimasis ardo tautų solidarumą
Kitas šventasis popiežius Paulius VI 1965 m. spalio 4 d. lankydamasis Jungtinių Tautų Organizacijoje kalbėjo, kad žmonija neturi kito kelio, kaip tik galutinai atsisakyti karo idėjos. Jis pabrėžė, jog „karas nebėra nei būtinas, nei neišvengiamas – taika turi tapti naująja žmonijos tvarka ir keliu į ateitį. Jei žmonija nenusisuks nuo karo, tai karas sunaikins žmoniją.“
Todėl Paulius VI kalbėjo: „Jei norite būti broliai, leiskite ginklams iškristi iš jūsų rankų.“
Tai platesnio kreipimosi dėl taikos citata, ne vien branduolinių ginklų pasmerkimas. Tačiau popiežius ypač išskyrė moderniojo mokslo sukurtus grėsmingus ginklus: jie skatina priešiškumą dar iki panaudojimo, reikalauja milžiniškų išlaidų ir trukdo solidarumui bei visuomenei naudingiems darbams.
Jonas Paulius II: atgrasymas priimtinas tik su sąlygomis
1982 m. birželio 7 d. žinios Jungtinių Tautų specialiajai sesijai nusiginklavimo klausimais 8 punkte šv. Jonas Paulius II rašė, kad tuometėmis sąlygomis pusiausvyra grindžiamas atgrasymas „dar gali būti laikomas morališkai priimtinu“.
Tačiau tame pačiame sakinyje nustatyta esminė sąlyga: jis negali būti savitikslis ir turi būti žingsnis laipsniško nusiginklavimo link. Popiežius perspėjo, kad tokiu minimumu negalima pasitenkinti, nes išlieka realus karo pavojus. Jis ragino derėtis dėl subalansuoto, vienalaikio ir tarptautiniu mastu kontroliuojamo ginkluotės mažinimo.
Todėl būtų netikslu šį pasisakymą pateikti kaip besąlygišką ar neribotą branduolinių arsenalų pateisinimą.
Benediktas XVI: branduoliniame kare laimėtojų nebūtų
Benediktas XVI taip pat tęsė savo pirmtakų liniją ir aiškiai įvardijo pernelyg didelio pasitikėjimo atominių ginklų jėga pavojus.
2006 m. sausio 1 d. Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje „Tiesa – taika“ popiežius Benediktas XVI pabrėžė: „Ką taip pat galima pasakyti apie vyriausybes, kurios branduolinius ginklus laiko priemone savo šalių saugumui užtikrinti? Drauge su nesuskaičiuojama daugybe geros valios žmonių galima teigti, kad toks požiūris yra ne tik pražūtingas, bet ir visiškai klaidingas. Branduoliniame kare nebūtų nugalėtojų – tik aukos.“
2008 m. jis pabrėžė: „Ginklavimosi varžybos turi būti sustabdytos, nes jos neatneša saugumo, o tik padidina konfliktų ir nestabilumo riziką. Tik tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir sąžiningas dialogas gali užtikrinti taikų pasaulį.“
Pranciškus: smerktinas ir grasinimas panaudoti, ir pats turėjimas
Dabartinio pontifiko pirmtakas popiežius Pranciškus 2017 m. lapkričio 10 d. tarptautinio nusiginklavimo simpoziumo dalyviams pareiškė: „Grasinimas juos (branduolinius ginklus – red. past.) panaudoti, kaip ir pats jų turėjimas, turi būti griežtai pasmerktas.“
Šį vertinimą jis siejo su katastrofiškais humanitariniais ir aplinkos padariniais, atsitiktinio sprogimo rizika bei baimės mentalitetu. Branduoliniai ginklai, jo teigimu, sukuria klaidingą saugumo jausmą.
2019 m. lapkričio 24 d. Hirošimoje jis pakartojo: „Atominės energijos naudojimas karo tikslams yra nemoralus, kaip nemoralus yra ir branduolinių ginklų turėjimas.“
Ši formuluotė ypač aiškiai parodo, kad moralinis vertinimas apima ir ginklų laikymą, ne vien jų panaudojimo padarinius.
Pranciškaus enciklikos „Fratelli tutti“ (2020) 262 punkte visiškas branduolinių ginklų panaikinimas įvardijamas kaip „moralinis ir humanitarinis imperatyvas“.
Čia branduolinis nusiginklavimas jau aiškiai įtraukiamas į enciklikos mokymą apie žmonių brolybę ir tarptautinę tvarką. Pranciškus abejoja atgrasymo veiksmingumu šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje, pabrėžia nekontroliuojamus branduolinio sprogimo padarinius ir ragina bendromis pastangomis siekti visiško šių ginklų panaikinimo.
Leonas XIV: taikos negalima grįsti baime ir jėgos dominavimu
Žinioje 2026 m. Pasaulinei taikos dienai Leonas XIV kritikavo karine galia, ypač branduoliniu atgrasymu, grindžiamą tarptautinių santykių sampratą. Pasak jo, tokie santykiai remiasi „ne teise, teisingumu ir pasitikėjimu, bet baime ir dominavimu jėga“.
Popiežius šią kritiką tiesiogiai susieja su Jono XXIII perspėjimu apie nuolatinę sunaikinimo baimę ir galimybę, kad katastrofą sukels nenumatytos aplinkybės.
Bažnyčios dokumentai prieš ginklavimosi varžybas
Vatikano II susirinkimo pastoracinės konstitucijos „Gaudium et spes“ (1965) 80–82 punktai yra vienas pagrindinių atskaitos taškų. 80 punkte pasmerkiami karo veiksmai, kuriais beatodairiškai naikinami ištisi miestai ar didelės teritorijos kartu su gyventojais. Modernių ginklų naikinamoji galia vertinama kaip galinti peržengti teisėtos gynybos ribas. 81 punkte ginklavimosi varžybos kritikuojamos ir dėl jų naštos neturtingiesiems. Tai Susirinkimo dokumentas, paskelbtas Pauliaus VI pontifikato metu.
Katalikų Bažnyčios katekizmo 2314–2315 punktai perima šią nuostatą. 2314 punkte tiesiogiai minimi atominiai, biologiniai ir cheminiai ginklai bei beatodairiško naikinimo nusikaltimas. 2315 punkte ginklų kaupimu grindžiamam atgrasymui reiškiamos rimtos moralinės išlygos: ginklavimosi varžybos neužtikrina taikos, gali didinti karo priežastis ir atima išteklius iš stokojančiųjų.
Bažnyčios socialinio mokymo kompendiumo 508–509 punktuose nusiginklavimas aprašomas kaip visuotinis, subalansuotas ir kontroliuojamas procesas. 508 punktas ragina Šaltojo karo branduolinio atgrasymo politiką pakeisti konkrečiomis nusiginklavimo priemonėmis, paremtomis dialogu ir daugiašalėmis derybomis. 509 punktas susieja branduolinių ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir branduolinių bandymų uždraudimą su veiksminga tarptautine kontrole.
Šventasis Sostas smerkia grasinimus panaudoti branduolinius ginklus kaip amoralius ir pavojingus bei ragina jų turinčias valstybes mažinti arsenalus ir branduolinių pajėgų kovinę parengtį. Štai arkivyskupas Gabriele Caccia 2022 m. Jungtinėse Tautose pabrėžė būtinybę mokytis iš istorijos ir siekti tvarios bei teisingos taikos. Šventasis Sostas remia branduolinių ginklų uždraudimą ir ragina valstybes ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį.
