Išpažintis „yra vieta susitikti su Dievo gailestingumu, patirti Jo atleidimą ir ne tik tai – priimti malonę“, sako dominikonas tėvas Thomas Petri.
Tėvas Petri, moralinės teologijos specialistas, šiuo metu tarnaujantis Šv. Liudviko Bertrano katalikų bažnyčioje Luisvilyje, Kentukio valstijoje, neseniai EWTN radijo transliuotoje laidoje „Conversations with Consequences“ pabrėžė, kad išpažintis turėtų būti trumpas, tiesioginis susitikimas su Dievo gailestingumu, o ne neribotos trukmės psichologinė konsultacija.
Su švelniu humoru komentuodamas itin ilgas išpažintis, kuriomis dažnai skundžiamasi internete, jis sakė: „Manau, kad dešimt minučių jau yra per ilgai“, o „dvidešimt minučių – neprotinga“.
Štai dešimt trumpų tėvo Petri patarimų kitam kartui, kai eisite išpažinties.
Atminkite, kad išpažintis nėra terapija
Svarbiausia – priimti atleidimą ir malonę, o ne ieškoti konsultacijos.
„Sakramentas nėra skirtas tam, kad atėję į klausyklą atsisėstumėte priešais kunigą, išpasakotumėte visas savo problemas ir tikėtumėtės kokių nors gairių ar konsultacijos. […] Tai iš tiesų yra vieta susitikti su Dievo gailestingumu, patirti Jo atleidimą ir ne tik tai – priimti malonę.“
Kalbėkite trumpai – stenkitės tilpti į dvi ar tris minutes
Įprastai išpažintis nuo pradžios iki pabaigos turėtų būti glausta ir sutelkta į esmę.
„Manau, kad išpažintis vidutiniškai – nuo tada, kai pradedate išpažinti nuodėmes, iki išrišimo ir išėjimo iš klausyklos – neturėtų trukti ilgiau nei maždaug dvi ar dvi su puse minutės.“
Aiškiai įvardykite nuodėmes, jų rūšį ir skaičių
Užuot leidęsi į ilgus, painius pasakojimus, aiškiai išvardykite nuodėmes.
„Iš tiesų daug labiau išlaisvina tai, kai […] tiesiog ateinate ir išvardijate savo nuodėmes, o kalbėdami apie mirtinas nuodėmes konkrečiai pasakote, kokios jos ir kiek kartų jas padarėte nuo paskutinės išpažinties.“
Venkite nereikalingų smulkmenų ir ilgų aplinkybių aiškinimų
Kunigui nereikia išsamaus visų su jūsų poelgiais susijusių aplinkybių pasakojimo.
„Kai klausydamas išpažinties susiduriu su žmogumi, kuris vis pasakoja smulkmenas arba ilgai kalba apie savo gyvenimą, […] kunigui, nuodėmklausiui, viso to žinoti nereikia.“
Susitelkite į savo, o ne kitų žmonių nuodėmes
Kalbėkite apie savo atsakomybę, o ne apie artimųjų ar kaimynų elgesį.
„Kunigui, nuodėmklausiui, nereikia žinoti, […] ką padarė jų vyras ar žmona, kodėl jie pasielgė vienaip ar kitaip.“
Rinkitės išpažintį už klausyklos grotelių, kad mažiau blaškytumėtės
Klausyklos grotelės padeda nukreipti dėmesį nuo žmogiškojo bendravimo į Kristų.
„Supratau, kad grotelės nesumenkina sakramento – jos pašalina kliūtis jo malonei. […] Tai nėra asmeninis kunigo ir penitento susitikimas. Iš tiesų tai penitento susitikimas su Jėzaus Kristaus gailestingumu ir meile.“
Dėl dvasinio vadovavimo susitarkite atskirai
Jei reikia išsamesnės pagalbos nuolatiniame dvasinio atpažinimo kelyje, susitarkite dėl pokalbio ne išpažinties metu.
„Jeigu penitentas iš tiesų to nori, patariu jam kreiptis į kunigą ne išpažinties metu dėl to, ką tradiciškai vadiname dvasiniu vadovavimu. Tuomet galima skirti daugiau laiko pokalbiui.“
Dvasinio vadovavimo ieškokite pas kunigus vienuolius
Jeigu jūsų parapijos kunigas neturi laiko ilgesniam dvasiniam palydėjimui, kreipkitės į netoliese veikiančias vienuolijas.
„Mano konkretus patarimas šiuo klausimu – visada ieškokite kunigų vienuolių: […] jūsų apylinkėse gyvenančių brolių dominikonų, pranciškonų, jėzuitų ir kt. […] Jie paprastai laiko dvasinį vadovavimą savo kunigiškosios tarnystės dalimi […] ir turi daugiau laisvės tam skirti laiko.“
Nesureikšminkite nuodėmių, kurios jums atrodo neįprastos ar gėdingos
Kunigai nuolat girdi panašias išpažintis ir nesusitelkia į pavienes žmonių nuodėmes.
„Jūsų išpažintys nėra tokios išskirtinės. […] Savo nuodėmingumu nesate ypatingi, suprantate? Klausau išpažinčių vienos po kitos, ir dažniausiai visi išpažįsta tuos pačius dalykus. […] Klausykloje skambančių dainų repertuaras gana ribotas…“
Atsižvelkite į kitus, laukiančius eilėje
Neužtęskite išpažinties, kad ir kiti penitentai turėtų galimybę gauti išrišimą.
„Mano, kunigo, požiūriu, per apibrėžtą laiką turėtume apvalyti ir suteikti išrišimą kuo daugiau sielų. […] Jeigu jums einant prie klausyklos už jūsų niekas nestovėjo, neturėtumėte manyti, kad niekas neatsistos į eilę ir tol, kol atliksite išpažintį.“
Glausta išpažintis padeda išlaikyti dėmesį ten, kur jis ir turėtų būti sutelktas. Tėvo Petri žodžiais, šis sakramentas „iš tiesų yra skirtas susitikti su Dievo gailestingumu, patirti Jo atleidimą ir ne tik tai – priimti malonę, artėti prie Kristaus, tapti tokiais žmonėmis, kokiais Dievas jus kviečia būti“.
