Ilgai trunkantis ginčas dėl šešių XIX amžiaus vitražų pakeitimo Paryžiaus Dievo Motinos katedroje įžengė į naują ir galbūt lemiamą etapą.
Balandžio 20 dieną ant katedros tvoros buvo viešai paskelbtas leidimas pašalinti ir pakeisti vienos pietinėje navoje esančios koplyčios vitražus, sukurtus architekto Eugene Viollet-le-Duco (Eženo Violet le Duko), suprojektavusio garsųjį Dievo Motinos katedros bokštą. Netrukus po to paveldo apsaugos organizacija „Sites et Monuments“ paskelbė pateiksianti skubų ieškinį Paryžiaus administraciniam teismui dėl paties leidimo teisėtumo.
Planas pakeisti vitražus šiuolaikiniais prancūzų menininkės Claire Tabouret (Kler Taburė) kūriniais, visuomenei pristatytais praėjusių metų pabaigoje Didžiuosiuose rūmuose, per pastaruosius dvejus metus sulaukė neįprastai plataus pasipriešinimo – nuo paveldo specialistų iki katalikų bendruomenės atstovų.
Kritikai pabrėžia, kad Viollet-le-Duco vitražai yra neatsiejama XIX amžiaus katedros restauravimo dalis, todėl šiuolaikinių kūrinių įrengimas navoje pažeistų jos meninę pusiausvyrą.
Kritikai pabrėžia, kad Viollet-le-Duco vitražai yra neatsiejama XIX amžiaus katedros restauravimo dalis, todėl šiuolaikinių kūrinių įrengimas navoje pažeistų jos meninę pusiausvyrą.
Siūlomi nauji vitražų projektai taip pat kritikuojami kaip pernelyg tiesmuki ir vaizdingi tokiai erdvei. Daugelio nuomone, po 2019 metų gaisro išlikusių ir jau restauruotų vitražų pašalinimas prieštarauja pačiai restauravimo logikai.
Kritikos sulaukė ir projekto kaina – apie 4 mln. eurų. Oponentų teigimu, tokios išlaidos yra neproporcingos, turint omenyje kitus paveldo apsaugos poreikius.
Projektui nepritarė ir Prancūzijos nacionalinė paveldo ir architektūros komisija, 2024 metų liepą pateikusi neigiamą išvadą.
Organizacijos „Sites et Monuments“ prezidentas Julienas Lacaze’as (Žiuljenas Lakazas) teigė, kad šis klausimas paliečia pačią paveldo apsaugos esmę.
„Klausimas yra toks: ar vitražai, kuriuos planuojama pašalinti, turi meninę ir istorinę vertę, ar ne? Viollet-le-Ducas nebuvo vien restauratorius – jis buvo kūrėjas tikrąja šio žodžio prasme“, – žurnalui „Famille Chrétienne“ sakė Lacaze’as.
Organizacija jau anksčiau buvo pateikusi teisinį skundą dėl institucijos, atsakingos už Dievo Motinos katedros atkūrimą, teisės pašalinti vitražus. Ši byla vis dar nagrinėjama apeliacine tvarka, o naujasis ieškinys tiesiogiai ginčija patį sprendimą.
Siekdama paremti teisinius veiksmus, organizacija taip pat pradėjo lėšų rinkimo kampaniją.
Tuo metu pasipriešinimas projektui Prancūzijoje toliau auga. Daugiau kaip 340 tūkst. žmonių jau pasirašė peticiją, raginančią išsaugoti Viollet-le-Duco vitražus.
Daugiau kaip 340 tūkst. žmonių jau pasirašė peticiją, raginančią išsaugoti Viollet-le-Duco vitražus.
Daugelis kritikų mano, kad projektas atspindi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) siekį palikti šiuolaikinį pėdsaką restauruotoje katedroje.
Po 2019 metų Dievo Motinos katedros gaisro jis jau buvo sulaukęs kritikos dėl siūlymo atstatyti bokštą moderniu stiliumi, tačiau šios idėjos galiausiai atsisakyta. Kritikai dabartinį vitražų projektą vertina kaip naują bandymą palikti savo pėdsaką istoriniame paminkle.
Ginčas atskleidžia ir platesnį nesutarimą dėl požiūrio į kultūros paveldą – ar jį reikia išsaugoti kaip istorinę visumą, ar leisti interpretuoti per šiuolaikinio meno formas.
Projekto šalininkai teigia, kad istoriniai paminklai turi išlikti atviri naujoms meninės raiškos formoms. Pati C. Tabouret yra perspėjusi, kad negalima „užšaldyti paminklo laike“.
Nors Paryžiaus arkivyskupas Laurentas Ulrichas (Loranas Ulrichas) pritarė projektui, Bažnyčios viduje vieningos nuomonės nėra.
Vienu ryškiausių kritikų pastarosiomis dienomis tapo Paryžiaus kunigas Michelis Viot (Mišelis Vio), paraginęs surengti taikų viešą protestą.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame kreipimesi jis teigė, kad Paryžiaus, visos Prancūzijos ir užsienio katalikai, ypač prisidėję prie katedros atkūrimo, turėtų būti „įspėti tą dieną, kai bus pradėti ardyti vitražai“.
Kunigas paragino žmones rinktis prie katedros su rožiniais arba tiesiog melstis ir protestuoti, ragindamas „gerbti įstatymą“.
Jis pasmerkė tai, ką pavadino savavališku sprendimu ir išpuoliu prieš grožį, kuris, jo teigimu, tarnauja „mirties kultūrai“.
Tai, kad darbai buvo patvirtinti nepaisant pakartotinių neigiamų paveldo institucijų išvadų, dar labiau sustiprino įspūdį, jog iniciatyva pirmiausia grindžiama politiniais motyvais.
Kol kas visų žvilgsniai krypsta į administracinį teismą, kuriame netrukus gali būti sprendžiamas projekto likimas.
