Pirmoji moteris, vadovaujanti Vatikano dailės akademijai, ragina Bažnyčią atsiverti šiuolaikiniam menui.
Šiuolaikinis menas yra galinga priemonė perteikti vertybes, kvestionuoti tikrovę ir padėti suprasti laiką, kuriame gyvename, sako Cristiana Perrella (Kristiana Perela).
Šiuolaikinio meno ekspertė Cristiana Perrella 2022 m. buvo priimta į daugiau kaip penkis šimtmečius gyvuojančią Vatikano dailės akademiją, įsikūrusią nedidelėje barokinėje koplyčioje Panteone. Po trejų metų popiežius Leonas XIV paskyrė ją pirmąja moterimi šios akademijos prezidente per visą jos istoriją.
Per tris dešimtmečius, dirbdama nepriklausoma kuratore ir meno muziejų vadove, Perrella turėjo nedaug patirties bendradarbiaujant su Bažnyčios institucijomis ir pati nėra praktikuojanti katalikė. Jos paskyrimas atspindi galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria Vatikanas, megzdamas dialogą su pasaulietine kultūra.
„Virtuosi al Pantheon“ – tarptautinė meno ir literatūros ekspertų draugija, kurią 1542 m. patvirtino popiežius Paulius III. Akademija įsikūrusi Panteone – senovės Romos šventykloje, garsėjančioje didele atvira rotonda. VII a. pradžioje ši šventykla buvo paversta katalikų bažnyčia. Akademijos narius skiria popiežius; jie rengia meno parodas, paskaitas ir kultūrinius renginius.
Iš Romos kilusi Perrella 1990-ųjų pradžioje studijavo meno kuravimą „Centro Pecci“ – antrajame seniausiame šiuolaikinio meno muziejuje Italijoje, Prato mieste netoli Florencijos. Vėliau ji sugrįžo į šį muziejų ir 2018–2020 m. buvo jo direktorė. Šiuo metu ji vadovauja Romos šiuolaikinio meno muziejui MACRO. Interviu ji sakė, kad nuo pat karjeros pradžios buvo aišku: ji nori dirbti su savo laikmečio menininkais.
„Šiuolaikinis menas yra erdvė eksperimentams ir stipri priemonė perteikti vertybes, kelti klausimus apie tikrovę ir padėti suprasti mūsų laiką“, – leidiniui „Register“ sakė ji.
Paroda, kurioje vaizdo įrašai iš RAI archyvų buvo derinami su abstrakčiais paveikslais, skulptūromis ir instaliacijomis, nagrinėjo televizijos ir kultūros bei televizijos ir feminizmo santykį. „Tai buvo labai svarbi patirtis man“, – sakė ji.
„Mane visada domina novatoriškiausios meno išraiškos“, – sakė ji. – „[Šiuolaikinis] menas nuolat moko mus ieškoti sudėtingumo ir parodo, kad dalykai niekada nėra vien juoda arba balta.“
2022 m. popiežius Pranciškus paskyrė Perrellą Dailės akademijos nare – tai buvo pirmasis jos institucinės partnerystės su Bažnyčia žingsnis. 2025 m. rugsėjį popiežius Leonas XIV paskyrė ją akademijos prezidente.
Perrella mano, kad sprendimas patikėti kultūros institucijos vadovavimą moteriai yra pokyčių ženklas.
„Stipresnis moterų dalyvavimas – taip pat ir sprendimų priėmimo lygmeniu – gali kai ką pakeisti, – kalbėjo ji. – Moterys atneša kultūrą, kuri nėra mirties kultūra, nes moterys iš prigimties kuria gyvybę.“
Skirtingai nei Vatikano darbuotojai, popiežiui pavaldžių akademijų nariai gali būti kitų tikėjimų ar net netikintys – tai Bažnyčios vykdomo dialogo su šiuolaikiniu mokslu ir kultūra dalis.
Skirtingai nei Vatikano darbuotojai, popiežiui pavaldžių akademijų nariai gali būti kitų tikėjimų ar net netikintys – tai Bažnyčios vykdomo dialogo su šiuolaikiniu mokslu ir kultūra dalis.
Perrella prisipažįsta nesanti religinga, tačiau vertina Bažnyčios pastangas pasiekti ir tuos, kurie nėra jos bendruomenės dalis.
„Net žmonės, kurie nesitapatina su Bažnyčia, šiuo metu yra stipriai veikiami jos žinios“, – sakė ji.
Kuratorė priminė popiežiaus Pranciškaus susitikimą su menininkais Siksto koplyčioje 2023 m. ir 2024 m. Vatikano parodą Venecijos Džiudekos salos moterų kalėjime, surengtą Venecijos bienalės metu. Joje buvo pristatyti paveikslai, filmai, sienų tapyba, neoninės poparto instaliacijos ir pakabintos tekstilės skulptūros moterų kalėjimo aplinkoje. Parodą aplankė ir pats popiežius Pranciškus.
Vėliau Perrella šią parodą pavadino „tikrai transformuojančia patirtimi“, paskatinusia ją ir kitus žiūrovus „iš naujo pažvelgti į meną ir kalinimo sąlygas“.
Ji pavadino Bažnyčią „vizionieriška“, nes ši pasitelkia kultūrą ir meną kaip priemones perteikti tokias vertybes kaip meilė artimui ir gailestingumas bei atsakyti į šiandien visuomenei kylančius klausimus. Pasak Perrellos, pastaraisiais metais Vatikane atsirado „atnaujintas pasitikėjimas menu ir jo potencialu pakylėti žmoniją bei padėti suprasti laiką, kuriame gyvename“.
Pasak Perrellos, pastaraisiais metais Vatikane atsirado „atnaujintas pasitikėjimas menu ir jo potencialu pakylėti žmoniją bei padėti suprasti laiką, kuriame gyvename“.
Reikšmingiausias jos bendradarbiavimas su Vatikanu kol kas – šių metų parodų erdvės „Conciliazione 5“ kuravimas. Tai Vatikano kultūros ir švietimo dikasterijos iniciatyva; ši dikasterija prižiūri ir pačią akademiją.
Perrella ypač įvertino dikasterijos prefektą, portugalų kardinolą José Tolentino de Mendonca, sakydama, kad jis turi „išskirtinę viziją“, kaip Bažnyčia gali bendrauti su šiuolaikiniu menu.
„Jis yra poetas, intelektualas, giliai pažįstantis ir mylintis meną bei menininkus“, – sakė ji.
Būtent kardinolo idėja buvo atverti „Conciliazione 5“ – nedidelę, kiek mažiau nei 30 kv. m galeriją su dideliu langu į Via della Conciliazione – pagrindinę pėsčiųjų gatvę, vedančią į Šv. Petro baziliką. Kasdien pro galerijos vitriną praeina tūkstančiai turistų ir piligrimų, keliaujančių prie bazilikos Šventųjų durų.
„Idėja buvo patraukti jų žvilgsnį ir per meną paskatinti apmąstyti temas, kurios buvo labai svarbios ir popiežiui Pranciškui“, – aiškino Perrella.
„Kardinolas Mendonca neprašė manęs kurti religinio meno, bet dirbti su menu, kuris galėtų perteikti vilties temą ir kartu nagrinėtų svarbias socialines problemas“, – tęsė ji.
Pirmoji paroda atkreipė dėmesį į įkalintųjų žmogiškąjį orumą – buvo pristatyti 27 dideli juodai balti akvareliniai portretai, vaizduojantys vieno garsiausių Romos kalėjimų kalinius, prižiūrėtojus ir darbuotojus.
Tie patys portretai, sukurti kinų ir prancūzų menininko Yan Pei-Mingo, vasario 15-osios naktį šviesos projekcijomis buvo rodomi ant Regina Coeli kalėjimo išorės sienų. Peržiūroje dalyvavo ir kai kurie portretų herojai bei jų šeimos.
Galerijoje taip pat buvo eksponuota Adriano Paci skulptūra – žmogus, nešantis ant pečių stogą, – kaip refleksija apie skirtingas keliones, įskaitant priverstinę migraciją.
Iki gruodžio 4 d. erdvėje veikė brazilų menininkės Vivien Suter abstrakčios tapybos paroda. Paveikslai buvo kuriami lauke, veikiami lietaus, gyvūnų, krentančių lapų ir vaisių, siekiant perteikti „visiškos bendrystės su gamtine aplinka“ idėją.
Perrella sakė, kad Vatikanas šiandien atidžiai stebi, ką „menas ir kūryba gali padaryti, pakylėdami žmogaus būklę, nepriklausomai nuo griežtai konfesinio ar religinio požiūrio“.
Jos paskyrimas Vatikane sulaukė kritikos kai kuriose konservatyviose naujienų svetainėse. Jose teigta, kad Perrella rengė parodas ir socialiniuose tinkluose dalijosi įrašais, kurie esą skatino LGBTQ temas.
Daugiausia diskusijų sukėlė 2020 m. paroda, kurioje buvo eksponuojamos nuogų kūnų fotografijos, sukurtos kinų fotografo Wen Hang (1987–2017). Pasak muziejaus aprašymo, fotografijose nuogi kūnai kartais „provokuojamai atvirai demonstruoja lytinius organus ir pozas, primenančias sadomazochizmą bei fetišizmą“.
Kritikai taip pat minėjo jos asmeninės „Instagram“ paskyros įrašus, pavyzdžiui, vaivorykštės spalvų kilimą Romos Termini stotyje ir kitą įrašą, palaikantį įstatymo projektą, kuriuo siekta bausti už diskriminaciją dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės. Šiam projektui prieštaravo Italijos katalikų vyskupai ir Vatikanas.
Perrella šiuos skundus pavadino „keistais“.
„Iš tiesų kardinolas [Mendonca] man pasakė dėl to nesijaudinti“, – sakė ji.
Kardinolas Mendonca ir Šventojo Sosto spaudos tarnyba į prašymus pakomentuoti neatsakė. Spalį vykusiame „Conciliazione 5“ pristatyme kardinolas padėkojo Perrellai už ekologinei temai skirtą parodą, pavadindamas ją „nekonformistine ir tikrai džiugia kelione“.
Perrella pripažįsta, kad dalis Bažnyčios narių mieliau laikytųsi tradicinių meninių temų ir formų. Tačiau ji pabrėžia, kad „eksperimentas ir vizija šiandien yra išeiti už [istorinių] ribų“.
