Kas dvi savaites Prancūzijoje išnyksta vienas religinis pastatas. Šie pastatai nugriaunami, pertvarkomi, sunaikinami gaisrų ar tiesiog sugriūna. Beje, du trečdaliai gaisrų religiniuose pastatuose kyla dėl padegimo. Tokias išvadas pateikia Edouardas de Lamaze, Paryžiaus religinio paveldo observatorijos prezidentas.
Prancūzijos žiniasklaidoje jo pareiškimas dėl laipsniško religinių pastatų nykimo sukėlė didelį nerimą, nes ši šalis pasižymi giliomis krikščionybės tradicijomis ir ne veltui vadinama „vyriausia bažnyčios dukra“. Frankų karalius Chlodvigas I krikščionybę priėmė 496 m., kuomet daugelis dabartinės Europos valstybių dar buvo pagoniškos.
E. de Lamaze į visuomenę kreipėsi po to, kai gaisras sunaikino XVI a. bažnyčią, esančią Normandijoje, Šiaurinėje Prancūzijoje. Nelaimingu atsitikimu laikomas šios bažnyčios gaisras kilo balandžio 15-ąją, praėjus lygiai dviems metams po visą pasaulį sukrėtusio gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. 2019 m. balandį šios katedros, apimtos liepsnų vaizdai, televizijų ekranuose apskrieję mūsų planetą, sujaudino ne tik krikščionis, bet ir netikinčius ar kitoms religijoms priklausančius, tačiau istoriniam paveldui neabejingus žmones.
Šis gaisras tuomet labai akivaizdžiai parodė daug gilesnę Prancūzijos visuomenės problemą – rimtus religinių paminklų išsaugojimo sistemos trūkumus kartu su didėjančiu priešiškumu religijai.
Pasak E. de Lamaze, nors jo pateikta statistika apie kas dvi savaites prarandamą religinį pastatą bei juos niokojančius gaisrus, kurių du trečdalius sudaro tyčiniai padegimai, oficialiai apima visų religijų pastatus, faktiškai kalba eina apie katalikų istorinio paveldo paminklus. Katalikų maldos namai Prancūzijoje vis dar sudaro daugumą religinių objektų, o tokių pastatų šalyje priskaičiuojama apie 45 000.
Katalikų maldos namai Prancūzijoje vis dar sudaro daugumą religinių objektų.
„Be to, jeigu vienas krikščionių pastatas sunaikinamas kas dvi savaitės, tai tokiu pačiu tempu pastatomas naujas musulmonų religinis objektas. Tai sukuria lūžio tašką“, – sako E. de Lamaze.
Paryžiaus religinio paveldo observatorijos prezidentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad statistiškai per dieną nukenčia du krikščionių religiniai objektai – du trečdaliai šių incidentų susiję su vagystėmis, vienas trečdalis – su išniekinimu. Prancūzijos policijos teigimu 2018 m. buvo užfiksuoti net 877 tokie išpuoliai prieš katalikų maldos vietas.
E. de Lamaze atskleidė, kad vos per dešimtmetį tokių išpuolių skaičius išauga keletą kartų, nors dar 2008 m. fiksuoti 129 vandalizmo aktai prieš bažnyčias. „Jau aštuntojo dešimtmečio pradžioje rašytojas ir žurnalistas Michelis de Saint Pierre’as išleido knygą „Sugriuvusios bažnyčios, nykstanti Bažnyčia“. Šioje knygoje autorius jau tuomet skambino pavojaus varpais, tačiau nuo knygos pasirodymo iki dabar situacija pablogėjo dešimteriopai, o gal netgi šimteriopai“, – pasakoja E. de Lamaze.
Šiuo metu išnykimo grėsmė pakibusi virš 5000 katalikų pastatų. Be didėjančio priešiškumo, kurį tokie religiniai objektai patiria, šios religinės vietos taip pat kenčia nuo didelio valdžios institucijų abejingumo ir aplaidumo. Tokia padėtis iš dalies susidarė dėl to, kad pagal 1905 m. Bažnyčios ir valstybės atskyrimo įstatymą katalikų religiniai objektai perėjo savivaldybių žinion. Savivaldybės, tapusios jų savininkėmis, daugeliu atvejų negali finansiškai užtikrinti reikiamos priežiūros.
„Šie religiniai objektai jau daugiau nei šimtmetį nesulaukia reikiamos priežiūros, juose neįrengtos priemonės, turinčios apsaugoti nuo gaisro ar įsilaužimo“, – sako E. de Lamaze.
religiniai objektai jau daugiau nei šimtmetį nesulaukia reikiamos priežiūros, juose neįrengtos priemonės, turinčios apsaugoti nuo gaisro ar įsilaužimo.
Jis paaiškino, kad tik 15 000 katalikų religinių objektų yra oficialiai saugomi kaip istoriniai paminklai, o kiti 30 000 pastatų praktiškai paliekami sunykti.
Tačiau net ir Prancūzijos katedras, kurios turi specialų statusą ir yra saugomos valstybės, pastaruoju metu užklupo gaisrai. Nors visas pasaulis matė Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisrą, dar prieš jį buvo užsidegusi katedra Tarn mieste, o 2020 m. degė katedros Rennes ir Nanto miestuose.
„Dabartinis kultūros ministras siekia sukurti apsaugos chartiją, tačiau padėtis yra itin rimta ir, deja, nematau nei realaus supratimo, nei atsakomybės jausmo, susiduriant su šiuo esminiu iššūkiu mūsų nacionaliniam paveldui“, – sakė de Lamaze.
Pasak jo, be religinio aspekto, čia kyla pavojus būtent Prancūzijos kultūrai, nes šios meno ir architektūros brangenybės yra neatsiejama Prancūzijos dvasios ir didybės dalis. „Ir jei taip tęsime toliau, vieną dieną mūsų paveldas bus visiškai sugriautas. Mes viską prarasime“, – perspėjo Paryžiaus religinio paveldo observatorijos prezidentas.
