Milijonams žmonių stebint svarbiausią Europos futbolo vakarą, kai dėl UEFA Čempionų lygos titulo kovojo Londono „Arsenalas” ir Paryžiaus „Paris Saint-Germain” klubai, kai kurios įsimintinos akimirkos buvo susijusios ne su įvarčiais, trofėjais ar šventimu.
Jos atskleidė tai, kas vis labiau pastebima tarp ryškiausių jaunosios kartos futbolo žvaigždžių – drąsą atvirai kalbėti apie savo tikėjimą.
Po PSG pergalės kameroms atsisukus į dešiniojo krašto puolėją Desire Doue, jaunasis futbolininkas turėjo visas priežastis kalbėti apie įspūdingiausias savo karjeros rungtynes. Tačiau pirmosios jo mintys nukrypo kitur.
„Noriu padėkoti savo Viešpačiui ir Gelbėtojui Jėzui Kristui“, – po rungtynių duotame interviu sakė futbolininkas.
Vėliau jis pridūrė: „Tai buvo mano malda.“
Tai buvo išties jaudinanti akimirka. Prieš pradėdamas kalbėti apie taktiką, įvarčius ar asmeninius pasiekimus, 20-metis vienoje svarbiausių savo karjeros scenų pasirinko paliudyti savo tikėjimą.
Ir jis nėra vienintelis.
Visoje Europos futbolo bendruomenėje tikėjimas tampa vis labiau matomas tarp žaidėjų kartos, užaugusios laikais, kurie dažnai siejami su įžymybių kultu, asmeninio prekės ženklo kūrimu ir nuolatine savireklama.
Tačiau tikėjimo ženklai neapsiriboja vien PSG komanda. „Arsenal“ klube keli futbolininkai neoficialiai vadinami „Biblijos broliais“ („Bible Brothers“) dėl svarbaus tikėjimo vaidmens jų draugystėje ir kasdieniame gyvenime. Tarp jų yra ir Bukayo Saka, kuris yra pasakojęs, kad kiekvieną vakarą prieš miegą skaito Šventąjį Raštą ir stengiasi gyventi pagal jo mokymą.
Šeštadienio rungtynėse jo komandos draugas Piero Hincapié buvo pastebėtas besimeldžiantis prieš lemiamą baudinių seriją. Milijonams žmonių visame pasaulyje stebint rungtynes ir stadionui gyvenant didžiausios įtampos akimirkomis, tai buvo tylus tikėjimo liudijimas vienoje svarbiausių klubinio futbolo naktų.
Labiausiai stebina tai, kaip natūraliai patys žaidėjai žvelgia į tokius veiksmus. Jie neskelbia manifestų ir nepradeda kampanijų. Vienas prieš miegą skaito Bibliją. Kitas trumpam sustoja maldai. Dar kitas padėkoja Jėzui prieš aptardamas didžiausią savo karjeros pergalę.
Galbūt būtent todėl žmonės tai pastebi.
Futbolo pasaulyje netrūksta turtų, šlovės, reklamos kontraktų ir garsenybių kulto. Tačiau kai kurios ryškiausios šios sporto šakos jaunosios žvaigždės jaučiasi visiškai laisvai kalbėdamos apie visai kitus dalykus.
Artėjant pasaulio futbolo čempionatui, daugelis šių žaidėjų netrukus atsidurs didžiausioje sporto scenoje pasaulyje, kurią stebės milijonai vaikų, trokštančių mėgdžioti viską – nuo jų šukuosenų iki įvarčių šventimo būdų.
Todėl džiugu matyti, kad kai kurie iš šių autoritetų taip pat nebijo atvirai kalbėti apie tikėjimą.
Įvarčiai pateks į geriausių momentų rinkinius. Trofėjai papildys sporto istorijos puslapius. Tačiau daugeliui jaunų sirgalių matyti, kaip jų sporto herojai taip natūraliai pripažįsta Dievo vaidmenį savo gyvenime, gali tapti ne mažesniu įkvėpimu.
Sportui, kuris tituluojamas „karaliumi“, tai gali būti viena gražiausių istorijų.
