Praėjusį pirmadienį Vatikano Sinodo salėje buvo pristatyta pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika „Magnifica humanitas“.
Tarp enciklikos pristatymo dalyvių buvo teologė ir Durhamo universiteto profesorė Anna Rowlands (Ana Roulends), taip pat Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas (Viktoras Manuelis Fernandesas), Integralaus žmogaus vystymosi skatinimo dikasterijos prefektas kardinolas Michaelis Czerny SJ (Michaelis Černis), bendrovės „Anthropic“ vienas iš įkūrėjų ir dirbtinio intelekto paaiškinamumo tyrimų vadovas Christopher Olah (Kristoferis Olahas) bei Kalifornijos Santa Klaros universiteto Jėzuitų teologijos mokyklos politinės teologijos ir katalikų socialinio mokymo profesorė Leocadie Lushombo (Leokadė Lušombo).
Po pristatymo profesorė Rowlands apmąstė tos dienos reikšmę Bažnyčiai ir pasauliui.
„Tai buvo labai įdomi, intensyvi ir reikšminga diena, kaip ir galima tikėtis. Bent jau moderniaisiais laikais tai pirmas atvejis, kai popiežius pats dalyvavo savo enciklikos pristatyme. Šiandien buvo jaučiamas suvokimas, kad nagrinėjamas itin svarbus klausimas ir svarbios temos, tačiau taip pat buvo juntama tikra bendrystės dvasia bei pagrįstas džiaugsmas dėl teksto, kuris, mano manymu, yra dovana pasauliui“, – aiškino ji.
Kalbėdama apie encikliką profesorė Rowlands pažymėjo, kad nuo pat savo pontifikato pradžios Leonas XIV dirbtinį intelektą laiko vienu svarbiausių klausimų.
„Manau, jis nuoširdžiai tiki, kad gyvename naujo pramonės revoliucijos etapo slenkstyje ir kad įžengėme į naują laikotarpį, kai tie patys klausimai, tik dar intensyvesne forma, vėl iškilo prieš mus“, – kalbėjo Rowlands.
Apibūdindama, kaip skubiai popiežius vertina šią temą, profesorė sakė: „Popiežius mano, kad apie tai turėjome pradėti galvoti jau vakar. Manau, jis nuoširdžiai nerimauja, kad žmonės nesijaučia pakankamai drąsūs įsitraukti į pokalbį apie dirbtinį intelektą. Jis nori, kad žmonės jaustųsi galintys tai daryti. Norint dalyvauti šioje diskusijoje, nebūtina būti mokslo ar technologijų specialistu. Žinoma, mums reikia žmonių, turinčių tokių žinių, tačiau visi turime patirties, ką reiškia būti žmogumi. Žinome, ką reiškia gyventi žmogaus kūne, siekti tikrų žmogiškų santykių, o ne vien dirbtinio tarpusavio ryšio.“
Pagrindinis enciklikos „Magnifica humanitas“ dėmesys skiriamas žmogaus asmens orumui ir būtinybei užtikrinti „autentišką žmogaus klestėjimą“.
Profesorė Rowlands paaiškino, kad svarbi šio siekio dalis yra susitikimo kultūros ugdymas ir prasmingas dialogas tiek tikėjimu grindžiamose, tiek pasaulietinėse organizacijose, taip pat tarp jų, pavyzdžiui, aplinkosaugos srityje.
„Be abejo, svarbus popiežiaus balsas, tačiau jau dabar yra ir kitų žmonių, kurie dalyvauja arba nori dalyvauti šiame pokalbyje. Tai momentas, kai Katalikų Bažnyčia sako: „Ir mes taip pat.“ Šiandien buvo šio dialogo proceso pradžia, tačiau tai taip pat reiškia dialogą su tais, kurių gyvenimą labiausiai veikia dirbtinio intelekto epochos tikrovė“, – aiškino ji.
„Be abejo, svarbus popiežiaus balsas, tačiau jau dabar yra ir kitų žmonių, kurie dalyvauja arba nori dalyvauti šiame pokalbyje. Tai momentas, kai Katalikų Bažnyčia sako: „Ir mes taip pat.“ Šiandien buvo šio dialogo proceso pradžia, tačiau tai taip pat reiškia dialogą su tais, kurių gyvenimą labiausiai veikia dirbtinio intelekto epochos tikrovė“, – aiškino profesorė.
Rytinio renginio metu profesorė Rowlands pareiškė, kad „Magnifica humanitas“ įgalina kiekvieną iš mūsų atlikti savo vaidmenį.
Toliau svarstydama, kaip enciklikos mokymas gali būti taikomas kasdieniame gyvenime, profesorė paaiškino, kad pirmojoje dokumento dalyje išdėstytą Leono XIV viziją papildo vėlesniuose skyriuose aptariami konkretūs klausimai.
„Magnifica humanitas“ primena, kad turime principų visumą ir pasakojimą apie tai, ką reiškia būti sukurtu ir atpirktu žmogumi. Mums nereikia netikrų stabų ir klaidingų pažadų apie tai, kas esą mus išgelbės, įskaitant dirbtinį intelektą. Technologijos yra sukurto žmogaus gyvenimo dalis, tačiau jos turi likti technologijomis ir įrankiais – neturime jų sužmoginti. Kokį vaidmenį norime joms suteikti savo šeimose, Bažnyčioje, mokyklose ar darbovietėse? Tai klausimas, dėl kurio turime jaustis galintys apsispręsti, ar remsime šias technologijas, ar ne. Jei prarasime laisvę rinktis, ar įsileisti šias technologijas į savo gyvenimą, paliesime pačią žmogaus laisvės esmę“, – sakė ji.
„Dokumente daugiausia dėmesio skiriama klausimui, ką reiškia gyventi laikais, kai dirbtinis intelektas, skaitmenizacija ir robotika jau keičia aplinką, kurioje gyvename, mūsų gyvenimo būdą, tai, kaip mylime, dirbame, dalijamės ir rūpinamės vieni kitais“, – pridūrė profesorė Rowlands.
