Neretai nejučia apsiprantame su išmoktu tikėjimo turiniu, kuris ima atrodyti savaime suprantamas, juk „taip turi būti“. Tuomet, vėlgi nejučia, visa tai pasisaviname, save ir savo rūpesčius į centrą statome.
Bet jei giliau susimąstome, nustembame. Mes tiesiog negalėtume sugalvoti nuostabesnės tikrovės nei ta, kurią pažįstame per tikėjimą:
– tai, koks nuostabus yra Dievas, taip mus mylintis, mūsų ieškantis, besibeldžiantis prie mūsų širdžių durų, nors tai mes turėtume belstis prie Jo durų;
– tai, ką Jis mums suteikia, kaip mus priima į savo Gyvenimą, kaip mus pagerbia leisdamas Jį mylėti, tapti Jo vaikais.
Kaip labai mus tai gydo ir stiprina, kai galvojame apie Dievą, kai tikėjimu į Jį žvelgiame.
Bet kokiame blogio chaose, kuris nori pasigviešti jei ne mūsų širdis, tai vos ne visą mūsų dėmesį, galime tiesiog panerti į tylą ir maldą, kad į save priimtume mūsų Dievo gėrį, kad naujai išgirstume Jo balsą, tariantį: „Kovok, kad galėtum artėti prie Manęs, kad galėtum pažinti Mane, mylėti Mane, nes Aš Esu Tavo Gyvenimas“.
Kiekvienas žingsnis arčiau Dievo jau yra maža pergalė. Jei mums pavyksta nelaikyti tikėjimo kišeniniu reikalu, kuris karts nuo karto praverčia, o patirti jį kaip beribes gėrio gelmes ir neaprėpiamus grožio tolius, mes vis labiau įžengiame į tiesą, į tikrovę, vis labiau tampame žmonėmis, nes artėjame prie savo Šaltinio ir Tikslo, kuris mus gaivina ir nušviečia, sustiprina ir atnaujina.
Leiskime savo širdims maitintis ir gėrėtis tuo didžiausiu Slėpiniu, Gyvuoju Dievu, Švenčiausiąja Trejybe. Troškimu ženkime į Tėvo Namus tuo švenčiausiuoju Keliu, kuris yra Kristus, pasistiprindami Gyvąja Duona, atsigaivindami Gyvybės Vandeniu, apšviesti Tikrąja Šviesa – Šventosios Dvasios Ugnimi.
Garbinkime mūsų išganymo kainą – dieviškąjį ir žmogiškąjį Kristaus Kraują, kuris amžinai lieka Švenčiausioje Trejybėje, tapęs mums atleidimu, apvalymu, Gyvybės Šaltiniu.
Švenčiausioji Trejybe, garbiname Tave!.. Per Švenčiausiąjį Kristaus Kraują Tu įžengi į mus, o mes įžengiame į Tave.
„Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite Mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš Esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. (Mt 28, 18–20)
